Europarlamento Peticijų komisijai atsiųstas skundas dėl tariamų žmogaus teisių pažeidimo vykdant teismo sprendimą grąžinti D. Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą jos mamai, buvo perduotas svarstyti Europos Komisijai (EK).
Gavusi atsakymą iš Lietuvos, EK Europarlamentui pateikė išvadą, kad skunde pateikta informacija nėra susijusi su ES teisės aktų įgyvendinimu, nes bylose dėl vaiko teisių visus įsipareigojimus užtikrina pati Lietuva, kuri tai turi padaryti laikydamasi visų tarptautinių susitarimų ir vidaus teisės aktų.
Pernai gegužės 17dieną išvaduojant L. Stankūnaitės dukrą iš jos laikinosios globėjos namų taip ir buvo padaryta - Kėdainių rajono apylinkės teismas ir N. Venckienės apeliacinį skundą išnaginėjęs Klaipėdos apygardos teismas konstatvo, kad mergaitės gyvenamoji vieta yra nustatoma su jos niekuo nekaltinama ir niekuo neįtariama motina, be to buvo gautas teismo leidimas įeiti antstolei į tuomet dar neliečiamybę turinčios Kauno apygardos teismo teisėjos namus bei teismo sprendimą nevykdančių asmenų atžvilgiu naudoti prievartą.
Peticiją dėl tariamos pedofilijos ir su ja esą susijusių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje atsiuntė pilietis K. E.
Nurodęs kelias publikacijas internete ir „YouTube“ patalpintus vaizdo įrašus iš mergaitės išlaisvinimo operacijos D. Kedžio ir jo sesers šalininkas teigė, kad tuomet aštuonerių metų L. Stankūnaitės dukra yra tapusi pedofilų tinklo auka.
Šiam tinklui, anot jo, priklauso ne tik mergaitės mama, bet ir kai kurie aukšto rango Lietuvos parigūnai.
K. E. skundėsi, kad buvo priimtas prieštaringai vertinamas teismo sprendimas grąžinti mažametę jos motinai.
Teismo sprendimu nepatenkinti žmonės esą organizavo didžiules protesto akcijas, neleido teismo sprendimo vykdytojams įeiti į namus, kuriuose mergaitė gyveno su savo mirusio tėvo giminaičiais, tačiau gegužės 17 dieną teismo sprendimas vis dėlto buvo įgyvendintas, o policijai, L. Stankūnaitei ir jos advokatui bandę trukdyti 39 asmenys buvo suimti.
Peticijos pateikėjas ragina ES institucijas priminti Lietuvos Vyriausybei jos įsipareigojimus patvirtintus Vaiko teisių apsaugos konvencijoje bei užtikrinti žmogaus ir vaiko teisių apsaugą.
K. E. skundas Europarlamente buvo priimtas, tačiau atsakymas nėra palankus „violetinei“ publikai.
„Pagal susitarimus, kuriais grindžiama Europos Sąjunga, EK neturi bendrųjų įgaliojimų kištis į valstybių narių veiksmus pagrindinių teisių srityje. Ji gali taip elgtis tik tuo atveju, jei klausimas susijęs su Europos Sąjungos teise.
2011 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga priėmė Direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija.
Šios direktyvos perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę galutinis terminas yra 2013 m. gruodį, todėl jos nuostatos dar nėra taikomos šios bylos atveju“, - rašoma EK atsakyme Europarlamentui.
