Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę prisistačiusi Europos Parlamente kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančios šalies vadovė, išgirdo netikėtą kvietimą, rašo „Lietuvos rytas".
Neslepianti savo netradicinės lytinės orientacijos europarlamentarė iš Olandijos S. in ’t Veld ne tik nuogąstavo dėl kliūčių, kurios daromos gėjų bei lesbiečių eitynėms „Baltic Pride” Vilniuje, bet ir pakvietė D. Grybauskaitę dalyvauti šiame renginyje.
– Kodėl taip reagavote į Lietuvos prezidentės prisistatymą Europos Parlamente?
Ką turi bendra pirmininkavimo ES Tarybai sėkmė ir homoseksualų paradas? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo S. in ’t Veld.
– Man smagu matyti naują ES pirmininkaujančią valstybę ir labai šaunu, kad jai vadovauja moteris.
Jos kalba man patiko, ji buvo pragmatiška, tai labai gerai. Gaila, kad neužteko laiko diskusijoms.
Tačiau man pavyko iškelti vieną svarbią problemą – dėl gėjų parado Vilniuje liepos pabaigoje.
Tai labai simboliška, aktualu. Tai susiję su europinėmis vertybėmis, kai leidžiama laisvai reikštis įvairiems žmonėms.
Tačiau kai Vilniaus savivaldybė nusprendė pakeisti eitynių vietą, tai daug ką pasako – tai nėra įvairovės šventė. (Jau po šio pokalbio Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė sostinės savivaldybei leisti surengti šias eitynes Gedimino prospekte, kaip ir pageidavo homoseksualai. – Red.)
Mano šalies sostinėje Amsterdame kiekvienais metais vyksta vadinamosios Kanalų eitynės, kuriose dalyvauja vyriausybės, verslo kompanijų, armijos, policijos darbuotojai. Jie tiesiog švenčia žmonių įvairovę.
Į paradą susirenka maždaug 450 tūkstančių žmonių. Būna fantastiška atmosfera.
Šitaip sukuriamas pakantaus, įvairiapusiško, spalvingo, patrauklaus miesto įspūdis.
Kuris miestas išdrįstų turistams pasakyti: ei, atvykite pas mus, esame labiausiai homofobiškas miestas Europoje.
Tai būtų bloga rinkodara.
Rytų ir Vidurio Europoje daugėja miestų, rengiančių gėjų paradus. Į juos atvažiuoja daug žmonių, leidžia pinigus, apsistoja viešbučiuose.
Esu dalyvavusi gėjų paraduose Maskvoje ir Budapešte. Tai buvo labai įdomi patirtis.
Manau, reikia aiškiai atskirti oficialią valdžios poziciją nuo to, ką žmonės iš tiesų mano.
Mano gimtojoje Olandijoje žmonės laisvai ir tolerantiškai žiūri į seksualines mažumas.
Pasitaiko ir homofobiškų žmonių, tačiau valdžia reaguoja į tokių asmenų veiksmus, jei jie pažeidžia įstatymus.
Bet man susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse politikai yra labiau konservatyvūs ir homofobiški nei paprasti gyventojai.
Todėl Strasbūre po Lietuvos prezidentės kalbos ir pasakiau, kad ketinu atvykti liepos pabaigoje į Vilnių ir švęsti kartu su jo gyventojais įvairovę.
Tai kurtų teigiamą jūsų miesto įvaizdį.
– Jūs pareiškėte, kad Lietuvą sunku vadinti žmonių įvairovę toleruojančia valstybe.
Ką turite galvoje?
– Būtent tą skirtumą tarp valdžios ir žmonių gatvėse nuomonių.
Gyventojai jaučiasi nesaugūs dėl savo ekonominės padėties, o homofobija jiems tampa būdu išreikšti savo nepasitenkinimą tuo, kaip gyvena.
Bet žmonės turi suprasti, kad homofobija negali būti toleruojama esant bet kokioms ekonominėms sąlygoms.
Homofobijos yra ne tik Rytų Europoje. Pažiūrėkite į Prancūziją, kuri leido tuoktis vienos lyties asmenims.
Šis sprendimas buvo sutiktas labai agresyviai.
Mano šalis pirmoji pripažino vienos lyties asmenų santuokas.
Pripažino be jokių problemų – mes 20 metų apie tai diskutavome, kol nusprendėme, kad laikas įteisinti tokias santuokas.
Po ilgų ginčų įteisinome ir abortus, ir eutanaziją, ir vienos lyties asmenų santuokas. Tačiau tokie sprendimai nepriimami per vieną dieną. Diskutuojat netrūksta ir emocijų. Bet tai ir yra Europos pagrindas – spręsti sunkias problemas emocingai, argumentuotai, tačiau be agresijos.
Žinoma, yra žmonių, kurie mano, kad susituokus vienos lyties žmonėms Žemė nustos suktis. Tačiau realybė yra tokia, kad ji toliau sukasi, niekas nuo to nesikeičia.
– Į paradą žadate atvykti ne tik jūs, bet ir daugiau europarlamentarų. Kokia būtų jūsų reakcija, jei susidurtumėte su homofobiškais išpuoliais?
– Jeigu nebus apsaugoti šio parado dalyviai, tai reikš, kad Lietuva nesugebės užtikrinti saugumo bet kokiame aukšto lygio ES renginyje, kuris vyks pirmininkavimo metu.
Vis dėlto tikiuosi, kad gėjų parado dalyviai Vilniuje bus saugūs.
– Kai kurie mūsų šalies aukšti pareigūnai mano, jog liepa, Lietuvai pirmininkaujant ES, nėra tinkamas metas gėjų paradui Vilniuje. Ką apie tai manote?
– Valdžios atstovai turėtų ne apie tai kalbėti, o pasirodyti parade ir paskelbti pasauliui: esame tolerantiškas miestas, tolerantiška valstybė, todėl mokame deramai pirmininkauti Europos Sąjungai.
Į „Baltic Pride” suvažiuos daug žmonių iš įvairių šalių. Šis renginys – lyg simbolis, parodantis, kaip jūsų valstybė reaguoja į mažumas.
Reikia suvokti, kad Europos Sąjunga iš politinės organizacijos virsta bendruomenių tarpusavio ryšių organizacija.
Mes diskutuojame apie žmogaus teises Europoje, nes tai labai svarbu siekiant apsaugoti vertybes. Tai ir lyčių lygybės, abortų legalizavimo, žodžio laisvės vertybės.
– Jūs turbūt gerai žinote, kad Lietuva yra katalikiškas kraštas. Tad ir kai kurių politikų kalbas šia tema lemia galima rinkėjų reakcija.
– Labai konservatyvios katalikų grupės daro neigiamą poveikį – gąsdina, kad gėjai yra pamynę bet kokias moralės ribas, kad kelia grėsmę vaikams.
Žmonės tuo tiki, nes nežino tikros informacijos.
Tačiau tenka sutikti šiuolaikinių katalikų, kurie mąsto kitaip. Pavyzdžiui, yra tokia milžiniška organizacija „Katalikai už pasirinkimą”, kurie yra liberaliai nusiteikę dėl gėjų teisių, kitų jautrių temų.
Manau, tos konservatyvių katalikų grupės atstovauja visuomenės mažumai.
Pažiūrėkite į katalikiškąją Lenkiją. Kai šalį valdė ultrakonservatoriai, daug jaunų žmonių net nėjo į rinkimus. Tačiau situacija dabar pasikeitė, išrinkta nauja valdžia, kurios tolerancijos lygis jau kitas.
Arba Ispanija, taip pat stiprus katalikiškas kraštas. Į valdžią atėję socialistai liberalizavo daug iki tol buvusių jautrių dalykų – vienos lyties santuokas, abortus.
Tad padėtis keičiasi. Nemanau, kad kvaili ir netolerantiški Lietuvos politikai bus valdžioje visą laiką. Piliečiai galiausiai išrinks kitus žmones.
Vilniaus valdžia dar nepasiduoda
* Vilniaus valdžia nusprendė skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, įpareigojantį savivaldybę suderinti asociacijai Lietuvos gėjų lygai (LGL) leidimą eitynėms Gedimino prospektu.
* Anot savivaldybės, teismas šią bylą nusprendė nagrinėti per vieną darbo dieną nuo skundo priėmimo, o savivaldybei buvo suteiktos tik 28 valandos argumentams ir paaiškinimams pateikti.
* „Turime teisę teismo sprendimą skųsti per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo, tai yra likus savaitei iki planuojamų eitynių. Tačiau siekdami išvengti bet kokių galimų spekuliacijų dėl vilkinimo teismo sprendimą skųsime per gerokai trumpesnį terminą, patys prašysime teismo skubos tvarka išnagrinėti skundą ir pasakyti galutinį žodį šiame ginče”, – teigia sostinės valdžios atstovai.
* Vilniaus savivaldybės įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad šiuo atveju bus organizuojamos eitynės, tai yra tik praeinama pro institucijas ir organizuojamas susirinkimas nebus vykdomas prie pastatų, kuriuose įsikūrusios valstybės institucijos, nes organizatoriai yra aiškiai nurodę, jog Lukiškių aikštėje bus išskleidžiama vaivorykštės vėliava, sakomos baigiamosios kalbos.
* Teismas praėjusį penktadienį patenkino LGL skundą, kuriuo prašyta panaikinti eitynių organizatoriams nepalankų savivaldybės sprendimą neleisti eitynių Gedimino prospekte ir įpareigoti savivaldybę leidimą išduoti.
* Vilniaus valdžia siūlo eitynių organizatoriams nuošaliau esančią Upės gatvę, bet šie nesutinka.
Pribloškė ir svečiai, ir teismo sprendimas
* Pasipiktinę Vilniaus savivaldybės nenoru leisti seksualinių mažumų atstovams žygiuoti Gedimino prospektu, Tolerantiško jaunimo asociacijos nariai ir dar keletas aktyvistų prieš kelias dienas aplankė Vilniaus mero Artūro Zuoko namo kiemą Užupyje.
* Padiskutuoti su Vilniaus meru jie negalėjo, nes tuo metu namuose buvo tik jo sūnus. Jis netikėtiems svečiams atvėrė kiemo vartus. Neradę namuose sostinės vadovo, atvykėliai netrukus išsiskirstė.
* Tačiau tokiu vizitu pasipiktino Vilniaus mero žmona verslininkė Agnė Zuokienė.
* „Mano akimis, skandalas, kad praėjusį savaitgalį gėjai veržėsi į mano privatų kiemą”, – socialiniame tinkle „Facebook” rašė A. Zuokienė.
* Tačiau dar prieš šį vizitą A. Zuokas savo interneto puslapyje pats kvietė seksualinių mažumų atstovus: „Jeigu tai nors kiek padėtų išspręsti konfliktą, kviečiu ne tik prie mano namų, bet ir į mano namo kiemą.”
* Taip A. Zuokas reagavo į Lietuvos gėjų lygos pirmininko Vladimiro Simonko pareiškimą, esą Lietuvos gėjai ir lesbietės liepos 27 dieną surengs viešą akciją prie Vilniaus mero namų.
* Mero žmona socialiniame tinkle priekaištavo, kad protestuotojai į kiemą užėjo tuomet, kai namuose buvo tik jų sūnus: „Jis užaugęs nepriklausomoje Lietuvoje, nekonfliktiškas ir laisvas, tačiau didžiausią įspūdį jam paliko „tolerantiškųjų” amžius. 17–19 metų? O čia jau visai kita ir žymiai rimtesnė tema.”
* Buvusi Seimo narė taip pat stebėjosi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriuo savivaldybė įpareigota suderinti gėjų ir lesbiečių eitynes Gedimino prospektu (anksčiau sostinės valdžia, motyvuodama saugumu, homoseksualams buvo leidusi žygiuoti Upės gatvėje).
* „Gėjai ir lesbietės žygiuos Gedimino prospektu. Puiku, bet man, užaugusiai katalikiškoje šeimoje, gana svarbu, kuria kryptimi – Katedros link ar nuo jos? Tai detalės, bet jos labai svarbios”, – rašė A. Zuokienė.
* „Mano asmenine nuomone, tegu žmonės, kurie galbūt neturi darbo, galbūt draugų ar užsiėmimų, žygiuoja nors ir kasdien. Tarkim, aš žygiuoti už tradicinę šeimą neičiau, nors, itin rimtai kalbant, skaičiais ir faktais galėčiau įrodyti, jog būtent šeimos su vaikais (ypač turinčios 2–3 vaikus) mokestine ir kitomis prasmėmis labiausiai diskriminuojamos”, – teigė buvusi parlamentarė.
* A. Zuokienė įsitikinusi, kad pasiruošimas gėjų paradui – viešųjų ryšių akcija: „Neleis – blogai, leis – taip pat blogai. Jei nebus kvailų Seimo narių, kurie guls skersai kelio, jei bus ramu – tai katastrofa... Tuomet patys „save vadinantys tolerantiškiausiais” nuleis sau srutų kibirą ant galvos ir išpūs skandalą – kokia čia sostinė, pirmininkaujanti ES... Juk esmė – skandalai.”
* Seksualinių mažumų atstovai liepos 27-ąją planuoja rinktis skvere, esančiame tarp Odminių, Šventaragio gatvių ir Gedimino prospekto, priešais „Amberton” viešbutį. Dalyvių kolona judės Gedimino prospektu Lukiškių aikštės link, kur eitynės bus užbaigtos.
