Su Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariais susitikusiems vidaus reikalų ministrui Alfonsui Dailiui Barakauskui ir teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui teko pristatyti ne tik ateinančio pusmečio darbus, bet ir paaiškinti situaciją dėl homoseksualų eitynių ir galimai Lietuvos teritorijoje veikusių slaptų CŽV kalėjimų.
EP nariams kalbėdamas apie laukiantį pirmininkavimą, A.D. Barakauskas teigė, kad tai jam didžiulė garbė, puiki galimybė ir nepaprasta atsakomybė.
„Labai svarbu, kad gerai suprastume gerai vieni kitus nuo pat pradžių ir sugebėtume pakloti pamatus atvirai ir nuoširdžiai partnerystei“, - teigė Alfonsas Dailis Barakauskas.
Ministras teigė ketinanti dirbti plėtojant saugią ir teisingą Europos erdvę, stiprinti išorės sienų apsaugą, teisėtą migraciją, pabrėždamas, kad lengviau į ES turėtų patekti čia dirbti ir mokytis norintys trečiųjų šalių piliečiai.
„Tai prisidėtų prie ūkio atsigavimo, darbo rinkos poreikio patenkinimo“, - teigė A. D. Barakauskas.
Ministro manymu, didelis dėmesys turės būti skiriamas kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.
A. D. Barakausko įsitikinimu, didelę grėsmę Europai kelia ne tik kibernetiniai išpuoliai, bet ir atakos prieš energijos, vandens dujų tiekimo sistemas.
„Tokiu būdu galima sustabdyti ekonominę ir net politinę valstybių veiklą. Jei bus taip, kad kibernetinės atakos išsiplės ne vien iki programišių, kurie šiandien landžioja ir renka duomenis iš kompiuterių, bet jei išsiplės iki to, su kuo susiduria JAV t.y. su kibernetiniu saugumu energijos, vandens, dujų tiekimo sistemoje, Europa turės labai daug šioje vietoje investuoti, daug dirbti, kad užtikrintų savo valstybių saugumą“, - po susitikimo su EP nariais žurnalistams dėstė A. D. Barakauskas.
Tikisi, kad Gedimino prospekte ekscesų nebus
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis EP komiteto nariams teigė besitikintis nepriekaištingo bendradarbiavimo lygių teisių užtikrinimo, diskriminacijos mažinimo, asmens duomenų apsaugos, Europos tyrimo orderio kūrimo srityse.
Tiesa, dėl diskriminacijos klausimo sulaukė ir patys ministrai. Viena Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė teigė nuogąstaujanti dėl Lietuvoje siūlomų homofobiškų įstatymų projektų bei keblumų organizuojant homoseksualų eitynes.
„Gėjų paradas niekuomet Lietuvoje nebuvo uždraustas. Buvo diskusija tarp organizatorių ir municipaliteto. Kaip teisingumo ministras sistemingai susitinku su gėjų lesbiečių bendruomenės lyderiais. Noriu pasakyti savo nuomonę, kad Lietuvoje per 20 metų šiuo klausimu buvo pasiekta didelė pažanga. Atvažiuokite, pamatysite, susipažinsite, parodysime, kad nėra taip kaip kartais teigiama. EP pasiekia vienpusė informacija“, - į klausimą atsakė J. Bernatonis.
Vėliau kalbėdamas su žurnalistais ministras teigė, kad EP nariai informaciją gauna iš vienintelio šaltinio - „tos bendruomenės atskirų atstovų ir taip pat iš Seimo narių, kurie nori pasireklamuoti prieš EP rinkimus ir išreiškia tikrovės neatitinkančią situaciją“.
J. Bernatonio įsitikinimu, per 23 nepriklausomybės metus visuomenė žymiai tolerantiškiau žiūri į homoseksualius asmenis. Tačiau kalbėdamas apie tai, kad teismas leido planuojamas eitynes rengti Gedimino prospekte, ministras vylėsi, kad vilniečiai elgsis tolerantiškai ir „kažkokių ekscesų nebus“.
„Ir, tiesą sakant, nelabai suprantu, kodėl paradui netinka ta gatvė, kurioje mes organizuosime visus europinius pirmininkavimo susitikimus. Man atrodo, kad ta vieta pakankamai gerbtina pačiame miesto centre (Upės gatvėje. – Red.). Kadangi teismas priėmė sprendimą leisti (eitynėms vykti Gedimino prospekte – red. past.), tai dabar bus leista ir suprantama uždavinys bus užtikrinti saugumą to parado“, - kalbėjo J. Bernatonis.
Abu ministrai taip pat išgirdo klausimus ir apie slaptą galimai Lietuvoje veikusį CŽV kalėjimą. EP narė iš Prancūzijos Helene Flautre gyrė Lietuvą atlikus du tyrimus, aiškinantis slaptų JAV kalėjimų egzistavimą savo teritorijoje.
„Kokias iniciatyvas žadate skatinant tolimesnius tyrimus dėl CŽV kalėjimų, kad galima būtų padėti tokioms šalims kaip jūs, kurios ir toliau galėtų tęsti tyrimus? Jūs galite būti didi ES šalis, kuri galėtų atstatyti pasitikėjimą ES ir jos vertybėmis“, - kalbėjo parlamentarė.
Atsakydamas šiai EP narei J. Bernatonis teigė, kad po išsamių tyrimų nerasta jokių įrodymų, kad tokio pobūdžio kalėjimai Lietuvos teritorijoje buvo.
„Jei bus kokie objektyvūs duomenys, ikiteisminį tyrimą prokuratūrą gali atnaujinti. Bet tai daryti reikia ne pagal žiniasklaidos spėliones, o tarptautinių teisė aktų kontekste“, - teigė J. Bernatonis, vėliau žurnalistams pridurdamas, kad „negalima surasti to, ko nebuvo“.
