„Derlingų žemių stygių atsveria žemdirbių darbštumas ir pareigos jausmas. Rajone įregistruota 2014 ūkininkų ūkių, tarp jų net 41 ekologinis, veikia trys žemės ūkio bendrovės, – vardija šio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė. – Ūkininkaujantieji patys sprendžia, kuo užsiimti: auginti javus, plėtoti gyvulininkystę ar ieškoti nišos kituose žemės ūkio versluose.“
Išmokoms gauti reikalavimai griežtėja, hektaro įkainiai mažėja
Širvintų rajono žemdirbiams sudėtingiau planuoti ūkių plėtrą, nes ūkininkaujantiesiems nenašiose žemėse ypač svarbi išmokų dalis, skirta didelio ir mažo nepalankumo vietovėms. Tikėdamiesi, kad išmokos nemažės, daugelis žemdirbių ėmė kreditus investicijoms, tačiau šiemet lėšų paramai lyg ir nebeliko. Girdėti nuomonių, jog reikėtų su ES derėtis, kad išmokos už 2013 m. būtų mokamos iš 2014–2020 metų laikotarpiui skirtų lėšų.
„Skirtumai tarp ūkininkaujančiųjų derlingose ir nenašiose žemėse didžiuliai, nors investicijos derliui gauti esti tos pačios. O to neturėtų būti. Neatsitiktinai Širvintų rajone vidutinis ūkis apsiriboja 10 ha, tik kai kurie širvintiškiai dalyvavo Kaimo plėtros programos priemonėse ir iš registruotų per 2 tūkst. ūkių tik 32 ūkininkai pasinaudojo supaprastinta parama naujai žemės ūkio technikai įsigyti“, – teigia Žemės ūkio skyriaus vedėja M. Kmitienė.
Su vedėjos nuomone sutinka vienas stambiausių rajono ūkininkų Vidmantas Vyšniauskas (Alionių sen.), savo žinioje turintis 480 ha dirbamos žemės, kur 195 ha ūkininkaujama ekologiškai. Pasak ūkininko, jis derliais pasigirti negali. Grūdinių kultūrų teprikulia po 3-4 t/ha. Gerokai prastesnis už šalies vidutinį ir kitų kultūrų derlius. Tad ūkio gyvybę palaiko tiesioginės išmokos, tik, deja, jas gauti reikalavimai griežtėja, o hektaro įkainiai kasmet mažėja.
„Esu pasinaudojęs ES parama ir už gautas lėšas įsigijau naują kombainą, kompiuterizuotą lašelinio šiltnamių daržovių laistymo įrangą. Planavau įsigyti ir naujos žemės dirbimo technikos, bet lėšų paramai nebeliko, tad pasinaudodamas supaprastinta parama (150 tūkst. Lt), įsigijau naują traktorių“, – vardija ES paramos naudą V. Vyšniauskas.
Ekologinio ūkininkavimo žada atsisakyti
„Ūkininkavimo pradžia panaši, kaip ir daugumos šalies žemdirbių: tėvų atsiimtame 12 ha žemės sklype, buvusioje senolių sodybvietėje, kūrėmės iš naujo. Išmėginome kone visas žemdirbiškojo verslo kryptis, – prisimena netolimą praeitį Vidmantas Vyšniauskas. – Ilgesnį laiką auginome bekonus, bet nukritus mėsos supirkimo kainoms ir pabrangus grūdams šio verslo teko atsisakyti. Nors derliai maži, pasirinkome augalininkystę.“
Ūkyje tradiciškai auginami kvietrugiai, miežiai, rapsai, o ekologiškai – rugiai, kviečiai, žirniai, grikiai. Pasak pašnekovo, ekologiška produkcija pradėta realizuoti apie 2005-uosius, bet po dvejų metų baigsis ekologinio ūkininkavimo sutarties terminas ir daugiau šiuo verslu neužsiims. Mat pirmaisiais 2-3 ekologinio ūkininkavimo metais derliai dar buvo pakenčiami, o dabar jie kasmet sparčiai mažėja. Nors sėjomainoje nemažai vietos skiriama ankštinėms kultūroms, kurios dirvą praturtina azotu, tačiau derliai dėl to beveik nedidėja.
„Nederlingos dirvos greitai nusialina, išmokos mažėja, bet svarbiausia, gana sudėtinga ekologišką derlių realizuoti. Grūdų, grikių ar žirnių supirkimo kainos menkai skiriasi nuo intensyvių ūkių produkcijos, o supirkėjų pateiktos realizavimo sąlygos dažnai verčia suabejoti sutarčių tikrumu“, – kalba V. Vyšniauskas.
Pašnekovas pripažįsta, jog, turint augalininkystės ūkį, be agronominio išsilavinimo dirbti sudėtinga. Tenka daug konsultuotis su specialistais, firmų vadybininkais, skaityti atitinkamą literatūrą. Kasmet patirtis didėja, bet patikimiau bus, kai sūnus Gražvydas, baigęs vidurinę, įgyvendins svajonę tapti ASU studentu, o vėliau – ūkininku.
Šalia grūdų, agurkų - ir serbentų derliai
Šalyje retai kuris ūkininkas intensyvios augalininkystės ūkyje užsiima dar ir daržininkyste ar turi derantį keliasdešimties hektarų serbentyną. Bet Vidmanto Vyšniausko ūkis išskirtinis: trumpavaisių agurkų ‘Pasalimo F1‘ derlių renka iš 80 a plėvele dengtų šiltnamių.
„Kiek atsimenu, tėvų sodyboje augau ir žaidžiau šalia šiltnamių. Sovietmečiu 10-15 a namų valdoje tėvai augino viską, kas tuo metu turėjo paklausą: įvairias daržoves, tulpių svogūnėlius, gėles, – dalijasi prisiminimais ūkininkas. – Kai pradėjome kurtis buvusioje sodybvietėje, pirmiausia pasistatėme šiltnamius. Jie paprasti, šildomi malkomis, o laikui bėgant įrengta kompiuterizuota lašelinė laistymo bei tręšimo sistema.“
V. Vyšniauskas pasakoja, jog daigus augina pats, juos į šiltnamius sodina gegužės pirmąją dekadą ir agurkų derliaus kasmet sulaukia apie 18-20 kg/kv. m.
„Esu patenkintas, kad tapau žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ nariu, nes nebeliko didžiausio rūpesčio – agurkų realizacijos. Dabar galiu daugiau dėmesio skirti augalininkystės ūkiui. Daržininkystės plėtra galbūt spręsis ateityje, nes pastaraisiais metais įsirengti modernius šiltnamius nebuvo nei laiko, nei lėšų“, – dėsto pašnekovas.
Reikėtų paminėti ir 24 ha serbentyną, kurį po kelerių metų ekologiškos priežiūros teko išrauti. Tokio pat dydžio kitame lauke jau trečius metus dera pasodintas naujas serbentynas, kurio paskirtis – išskirtinės kokybės uogos. Kol kas derlius apsiriboja 2 t/ha, tad specialiu kombainu skynimo darbai vyksta gana sparčiai. Realizuojant problemų nėra, tik ir čia supirkėjai kainomis nelepina.
