Trinties „tvarkiečių” viršūnėse ašis – tarp pagrindinių partijos veikėjų europarlamentaro Rolando Pakso ir aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsisenėję konfliktai, kuriuos abu politikai vis dar bando neigti.
Tuo metu partijos pirmininkui ir jo pirmajam pavaduotojui kryžiuojant ietis, į skirtingas stovyklas ėmė sklisti ir Seimo frakcija.
V. Mazuronio šalininkų kol kas mažiau. Aplinkos ministrą remia jo sūnus Andrius Mazuronis, Jolita Vaickienė, Kęstutis Bartkevičius, dar vienas kitas politikas.
Strategija sulaukė kritikos
Šią savaitę įvyko dvigalvio erelio partijos „Tvarka ir teisingumas” prezidiumo posėdis, kuriame kalbėta apie kitais metais vyksiančius Europos Parlamento ir prezidento rinkimus.
Viešųjų ryšių specialistai ir partijos pirmininko komandos žmonės pristatė strategijos kontūrus, kurių pagrindinė mintis nenauja: esmė yra „prezidentas R. Paksas”, su kuriuo neteisėtai susidorota ir tą skriaudą reikia pagaliau atitaisyti.
Partijos ateitis nupiešta rožinėmis spalvomis – Europos Parlamente prognozuojamos net kelios vietos.
Bet kai kurie prezidiumo nariai ėmė atvirai kritikuoti būsimą strategiją – esą tos pačios plokštelės zulinti jau nebegalima, reikia partiją pristatyti kaip komandą, o ne viską sukabinti tik ant vieno žmogaus ir jo problemų.
Įsidėmėtina, jog vienas tų, kurie aiškino, kad partija – ne tik vienas žmogus, buvo dešiniąja R.Pakso ranka nuo seno laikomas dabartinis aplinkos ministras V.Mazuronis.
Nors dauguma prezidiumo narių palaikė R. Paksą, pavyzdžiui, Seimo narė J.Vaickienė rėmė V.Mazuronio poziciją.
Ne vienas susidūrimas
Kad tarp po Europą keliaujančio R. Pakso ir Lietuvoje veikiančio V.Mazuronio yra seniai perbėgusi juoda katė – vieša paslaptis.
Šaltinių partijoje teigimu, konflikto šaknys siekia net prezidento rinkimus iš karto po apkaltos 2004 metais, kai R.Paksas buvo pašalintas iš posto.
Tuomet pastarasis vėl nesėkmingai veržėsi į rinkimus ir taip užkirto kelią dalyvauti juose kitam partijos kandidatui, nors to norėjo V.Mazuronis.
Aštriai šie abu partijos veikėjai susikibo per pastaruosius prezidento rinkimus, kuriuose dalyvavo V. Mazuronis.
„Lietuvos ryto” šaltinių „tvarkiečių” stovykloje tvirtinimu, R. Paksas tuomet į priekį išstūmė jam lojalaus kariškio Česlovo Jezersko kandidatūrą, kurią oficialiu partijos kandidatu tapusiam V. Mazuroniui pažadėjo patraukti iš jo kelio, tačiau pažado neįvykdė.
Nesutarė dėl jungtuvių
R. Paksas ir V. Mazuronis vienas kitam į atlapus itin aršiai kibo dėl nepavykusių jungtuvių su „darbiečiais”.
Europarlamentaras, įsižeidęs, kad „darbiečiai” nenori būtent jam skirti jungtinės partijos lyderio sosto, pareikalavo, kad bendražygiai vienbalsiai pritartų jungtuvių stabdymui.
Tačiau V.Mazuronis pareiškė, kad to negalima daryti, nes partijų jungimasis – pernelyg svarbus veiksmas, kad priklausytų nuo vieno asmens ambicijų.
To „tvarkiečių” vadovybės posėdžio dalyvių teigimu, abu politikai vienas kitam pakeltu tonu net nurodė: „Žiūrėk, ką kalbi”. Galiausiai aplinkos ministras su savo šalininkais pralaimėjo balsavimą.
V. Mazuronis buvo didžiausias jungtuvių su „darbiečiais” šalininkas ne tik dėl to, kad jungtinėje partijoje būtų susilpnėjusi R. Pakso įtaka, bet ir todėl, kad tai būtų neskausmingiausias ir naudingiausias būdas palaidoti partiją, o jos lyderiams ilgiau pabūti kokiuose nors postuose.
Tikslas – Europarlamentas
Kai kurie partijos nariai tvirtina, kad dabar pagrindinis visų aukščiausių „tvarkiečių” lyderių tikslas – Europos Parlamento rinkimai ir būti vietos kandidatų sąrašo viršuje.
„Akivaizdu, kad ten likti norės ir prezidentines ambicijas jau palaidojęs R. Paksas, ir jo žmogus Juozas Imbrasas. Ten patekti greičiausiai norės ir V. Mazuronis. Bet gali atsitikti, kad R. Paksas net neleis jo įrašyti į sąrašą”, – „Lietuvos rytui” prognozavo kol kas neutralios pozicijos besilaikantys „tvarkiečiai”.
Iš pirmų lūpų
Partijos „Tvarka ir teisingumas” pirmininkas
„Pradėjome diskusijas dėl partijos programos, būsimo tarybos posėdžio ir sąskrydžio, kitų dokumentų, o jokių susikirtimų dėl to, ant ko „statyti” rinkimų strategiją, bent aš nepastebėjau.
Mano santykiai su V. Mazuroniu dar geresni nei buvo iki šiol. Taip, jis kartais turi kitą nuomonę, pavyzdžiui, dėl jungtuvių su Darbo partija. Tačiau aš manau, kad tai normalu.
Apskritai pastebiu, kad kokios nors kalbos apie neva mūsų partijoje esančią kažkokią trintį pasigirsta kaip tik tada, kai partija kyla ir stiprėja.”
Partijos „Tvarka ir teisingumas” pirmasis vicepirmininkas
„Mano santykiai su partijos lyderiu puikūs. Tačiau juos suprantu taip, kad partijos nariai nebijo turėti savo nuomonės ir jos išsakyti.
Konstruktyvi, dalykiška ir atvira diskusija – demokratijos esmė. Taip, mano nuomonė dėl jungtuvių su „darbiečiais” buvo ir tebėra skirtinga – jų nereikėjo stabdyti. Tačiau nugalėjo kita nuomonė, ir partijos pozicija dabar yra kita.
Kalbant apie būsimą rinkimų strategiją, manau, kad partija turi prisistatyti kaip komanda, kurioje yra ne tik gerų brandžių politikų, bet ir naujų veidų. Pagaliau, labiausiai rinkėjus mes trauksime savo darbais.”
