Avarija Klaipėdoje, Sodų gatvėje esančio namo trečiajame aukšte gyvenančios S. Kačinskienės bute, įvyko dar 2012 metų vasario 14-ąją.
Trūkus tualete esančiam vamzdžiui pasipylęs vanduo užliejo žemiau esančius butus.
Nukentėję antrojo aukšto gyventojai numojo ranka ir patys susitvarkė aptekėjusias sienas, o buto pirmajame aukšte savininkas iškart kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo.
Jis jau keletą metų sudarinėja būsto ir gyventojų draudimo sutartį.
Administravimo paslaugas šiam namui teikiančios bendrovės „City Service” atstovai apžiūrėjo S. Kačinskienės butą ir nustatė, kad bendrojo naudojimo objektuose gedimų nėra.
Bėdos priežastis – moters tualete iš klozeto einantis vamzdis, kurį turi prižiūrėti pati buto šeimininkė.
Vamzdis trūko naktį
Spalį pas S. Kačinskienę atvyko draudimo įmonės atstovas ir pateikė jai šūsnį dokumentų. Tarp jų – ir svarbiausią. Ji turi atlyginti kaimynui padarytą žalą – už aplietą tualetą ir miegamąjį bei sugadintą kompiuterį – 9288 litus ir 50 centų.
Susijaudinusi ir ne viską suvokusi moteris pasirašė susitarimą su draudimo įmonės atstovu, įsipareigodama 46 mėnesius mokėti po 200 litų.
Ir tik tuomet, kai pirmieji 200 litų buvo išskaičiuoti iš jos pensijos ir pritrūko pinigų maistui, pensininkė suvokė pasirašiusi sau beveik mirties iš bado nuosprendį.
„Vamzdis, kuriuo vanduo teka į klozetą, trūko naktį. Aš net nepastebėjau, nes mano vonios kambaryje buvo sausa.
Rytą paskambino kaimynas iš antrojo aukšto ir pasakė, kas nutiko. Tuomet nuėjau į pirmąjį aukštą.
Buto savininkas man parodė tik miegamąjį, pasakė, kad sugedo kompiuteris. Buvo ten kažkoks nulūžusiu dangčiu. O miegamajame nepastebėjau jokių baisumų, vanduo niekur nevarvėjo.
Į tualetą manęs neįleido. Sakė, nėra ko žiūrėti, draudimas pažiūrės, – pasakojo S.Kačinskienė. – Iš mano pensijos jau išskaičiavo 2000 litų. Gaunu 700 litų.
Netekti kas mėnesį 200 litų man nepakeliama našta. Nesitikėjau, kad taip negražiai su manimi pasielgs.”
Bijojo prarasti butą
Moteriai atrodo, kad už tokią didelę pinigų sumą galima ne tik kambarį, bet ir visą butą suremontuoti.
Tačiau aplieto buto savininkas pateikė dokumentus, kuriuose išvardyti visi remontui reikalingi pirkiniai, darbai, užmokestis už tai, kitokias reikalingas pažymas.
Moteris įsitikinusi, kad yra per žiauriai nubausta.
Ji teigia nežinojusi, kad gali kreiptis į teismą, be to, vis tiek neturi pinigų advokatui samdytis: „Aš išsigandau, kad atsiųs antstolį ir liksiu be buto, kuriame gyvenu 40 metų, todėl ir pasirašiau.”
Didelės bėdos dėl kelių litų
„City Service” Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys jau ne kartą girdėjo panašių liūdnų istorijų.
Į jas dažniausiai patenka pagyvenę žmonės, dėl pinigų trūkumo negalintys apdrausti savo būstų ar sudaryti civilinės atsakomybės sutarčių.
Tačiau kartais tereikia labai nedaug – retsykiais pasirūpinti savo buto vamzdžių, maišytuvų būkle, tualetuose pakeisti susidėvėjusias žarneles, kuriomis vanduo teka į klozetus.
„Kartais už naują santechnikos detalę tereikia sumokėti kelis litus – žmonės net nepagalvoja, kad taip ne tik sutaupys pinigų, bet ir sveikatos negadins”, – sakė M. Genys.
Draudimo kompanijų atstovų teigimu, savo butus ir turtą apsidraudę maždaug trečdalis daugiabučių gyventojų. Tuomet dažniausiai sudaromos ir civilinės atsakomybės sutartys.
Jas patariama sudaryti aukštesniuose aukštuose gyvenantiems žmonėms.
Jei pratrūks vamzdis dvyliktajame aukšte, pretenzijas kaltininkui gali pateikti vienuolikos žemiau esančių užlietų butų gyventojai.
O tokie draudžiamieji atvejai, kai užpilami butai, sudaro maždaug 90 procentų visų bėdų butuose.
Civilinės atsakomybės draudimo sutartys nėra brangios – maždaug 20 litų metams, jeigu nuostolių atlyginimas siekia 10 tūkst. litų, 60 litų – jei nuostoliai 50 tūkst. litų.
Kaltininkė galėjo ginčyti žalos dydį
Osvaldas Martinkus
Advokatas
„Jei moteris pasirašė sutartį su draudimo bendrove, vadinasi, pripažino savo atsakomybę ir turi mokėti už nuostolius nustatyta tvarka.
Ji galėjo nepasirašyti sutarties, teigdama, kad ji nepagrįsta, ginčyti savo kaltę, nesutikti su žalos dydžiu.
Tuomet draudėjas kreiptųsi į teismą, kuriame būtų išsiaiškintos visos aplinkybės. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ji galėjo kreiptis į savivaldybę.
Ir dabar dar būtų galima teisybės ieškoti teisme, tik sunku prognozuoti, kokia būtų šios istorijos baigtis.
Dėl konkrečios situacijos vertėtų pasikonsultuoti su teisininkais.”
