Kai kurių Seimo narių nuomone, būtent jis nemažai prisidėjo, kad iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos būtų atleisti jos vadovai V. Gailius ir V. Giržadas, neva nutekinę informaciją apie ketinimus likviduoti „Snorą”. Atseit R. Vaišnoras sukurpė apie juos melagingą tarnybinį pranešimą, o paskui į svarbų FNTT vadovo postą įsiūlė savo studijų laikų draugą K. Jucevičių.
Neiškentęs tokių patyčių žmogus ėmė ir nudrožė į Prezidentūrą, kur atvirai išklojo šalies valdovei norįs atsistatydinti. Bet jam nepasisekė.
Pamąstė valdovė ir nusprendė: nėra čia ko, aš tavimi pasitikiu, todėl dirbsi toliau. Dar prasitarė, kad ir VSD vadovas G. Grina teiravosi, ar neverta paaukoti R. Vaišnoro, tačiau ji uždraudusi apie tai net kalbėti.
Vargšas ir generalinis prokuroras D. Valys. Žmogus atvyko iš Naujosios Akmenės kupinas planų nuversti kalnus, tik kai pradėjo juos versti, pasirodė, kad ne iš tos pusės. Užtat dabar šį provincialą, sudarkiusį prokuratūros sistemą ir privertusį nešdintis lauk geriausius pareigūnus, prie kryžiaus kala visas Seimas.
Maža to, iš Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro posto nusprendęs trauktis K. Betingis dar apkaltino savo tiesioginį viršininką melu: esą jis patiems prokurorams į akis sako viena, kitiems aiškina kita, o daro trečia.
Tik štai drąsos D. Valys, regis, turi mažiau negu R. Vaišnoras – niekaip neišdrįsta nueiti pas valdovę ir paprašyti leidimo atsistatydinti. O kad viskas atrodytų normalu, pasitelkęs melo tarnaitę statistiką pučia miglą į akis apie tai, kaip prokuratūroje gerai.
Kita vertus, ko ten D. Valiui eiti į prezidentūrą? Melu įtariamas R. Vaišnoras nieko nepešė, tad tuo pačiu kaltinamas generalinis prokuroras irgi vargu ar gaus leidimą pailsėti.
Juolab kad ir pačią valdovę ne bet kas, o Seimo pirmininkas M. Gedvilas apkaltino melu. O toks tokio juk nelies.
