Milijardų litų vertas savivaldybės nekilnojamasis turtas yra nedraustas. Tokia skaudi tema iškilo per šios savaitės tarybos posėdį svarstant sprogusios pirties Subačiaus gatvėje likimą, rašo "Lietuvos rytas".
Savivaldybė netgi neturi duomenų, kuris iš jai priklausančių pastatų, nebaigtos statybos ar infrastruktūros objektų vis dėlto yra draustas.
Aišku tėra viena – atstatyti sprogimo sugriautą pirtį teks iš savivaldybės lėšų.
Bent atlyginimų nebemokės
Viešąją pirtį Subačiaus gatvėje eksploatuoja bendrovė „Pylimo pirtis”. Savivaldybė bent tiek pasirūpino, kad toliau nebūtų eikvojami pinigai mokant algas neveikiančios pirties likusiems šešiems darbuotojams.
„Pylimo pirtį” perims bendrovė „Start Vilnius”. Tačiau kada 2012-ųjų rugsėjį sprogimo nuniokota pirtis bus atstatyta, niekas nežino.
„Pastatą teks atstatyti savivaldybei, nes net jeigu tyrimas ir nustatys direktoriaus atsakomybę, tokių sumų iš direktoriaus ar ir visos jo šeimos mes neišieškosime per visą jų gyvenimą”, – atsiduso Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius patvirtino – sprogimo metu pirties draudimo terminas buvo pasibaigęs, o iš naujo šio statinio apdrausti niekas nepasivargino.
Pirtyje susprogus dujų katilui, buvo mirtinai sužalota moteris, dėl to tebevyksta ikiteisminis tyrimas.
Tad kol kas pastatą draudžiama atstatyti. Tačiau ką reikės daryti tyrimui pasibaigus?
Kaltę verčia direktoriui
Vilniaus turtą saugo tik Dievas, o kitos šalies savivaldybės tai patiki draudimo bendrovėms.
Viešųjų pirkimų portale mirga skelbimai apie perkamas nekilnojamojo turto draudimo paslaugas.
Beje, įstaigos, bendrovės, kurioms patikėta valdyti Vilniaus savivaldybės nekilnojamąjį turtą, turėtų pačios jį drausti. Taip šiemet padarė sostinės Turizmo informacijos centras. Tačiau tai – reta išimtis.
Todėl savivaldybė po sprogimo kaltę verčia pirties direktoriui – esą jis turėtų prisiimti atsakomybę, kad nesudarė naujos draudimo sutarties.
Jau dabar aišku, kad pirties atstatymo darbai kainuos milijonus litų. O kokių nuostolių jau anksčiau patyrė miestas, kai įvykdavo nelaimė, o nekilnojamasis turtas nebuvo draustas?
Paklojo pinigus už remontą
Beveik 50 tūkst. litų iš sostinės biudžeto pareikalavo tragiškas gaisras Žirmūnų gatvės 93iajame daugiabutyje 2007 metų kovą. Mat savivaldybei priklausantys 6 socialinio būsto butai šiame name nebuvo drausti. Viename jų kaip tik ir buvo įsiplieskęs gaisras.
Savivaldybei teko sumokėti ne tik už jai priklausančių butų bei bendrai naudojamų patalpų remontą. Daugiau nei 25 tūkst. litų prireikė pakloti už laikiną padegėlių apgyvendinimą.
Beveik tuo pat metu gaisras kilo ir Brolių gatvės 9-ajame name. Nors jo padariniai ne tokie skaudūs, savivaldybei taip pat teko remontuoti jai priklausantį turtą, nes draudimo išmokų negalėjo tikėtis.
Per gaisrą Žirmūnų gatvės 93iajame name žuvo 6 žmonės.
Du užsimušė iššokę per langus, vienas mirė nuo nudegimų, trys mirtinai apsinuodijo dūmais. Dūmais apsinuodijo dar 21 žmogus, vienas patyrė nesunkius kūno nudegimus.
Varguoliai būstų nedraus
Ne tik Žirmūnų gatvėje savivaldybei priklausantis socialinis būstas nedraustas nuo nelaimių.
Jei tokiame bute kiltų gaisras ar vandentiekio avarija, nuostolius tektų padengti iš sostinės biudžeto. Vadinasi, iš visų miestiečių kišenės.
„Galima sakyti, kad 99 procentai socialinio būsto nedrausta.
Sutartyse su gyventojais nėra numatyta tokia sąlyga. Kažin ar gyventojai ir galėtų socialinį būstą drausti. Juk tai – ne jų, o miesto turtas”, – aiškino savivaldybės atstovas Andrejus Žukovskis.
O ir kam drausti turtą, jei vilnietis socialiniame būste jaučiasi esąs laikinas gyventojas, be to, dar yra nepasiturintis?
Nors kitos savivaldybės skelbia, kad viešųjų pirkimų būdu įsigyja nekilnojamojo turto draudimo paslaugas, sostinės savivaldybė šiemet apie tai net neužsimena.
Turto vertė – milijardai
Savivaldybė praėjusiais metais paskelbė, kad jos valdomo ilgalaikio turto balansinė vertė siekia 2,785 mlrd. litų. Žinoma, šis skaičius menkai atskleidžia turto dydį. Daug svarbiau – rinkos vertė, o ji – įspūdinga.
Pastaruoju metu Vilniuje atsirado daug naujų infrastruktūros objektų. Žinoma, nauji statiniai yra drausti. To reikalauja įstatymai. Tačiau dauguma iš savivaldybei priklausančių 794 pastatų yra nedrausti. O jie vien balanse įvertinti per 231 mln. litų.
