„Manau, kad labai daug simbolizmo šiame istoriniame fakte yra, kuriame mes galime pasisemti ir drąsos, ir ryžto, o svarbiausia pareigos Tėvynei supratimo, nes S. Darius ir S. Girėnas šį skrydį iš Amerikos į Lietuvą vadino savo pareiga Tėvynei, parodyti, kad be jokių įrangų, faktiškai aklai galima padaryti labai daug ir kad žmogus ir jo galimybės yra tikrai beribės, ypač jei jis galvoja apie Tėvynę, apie pareigą Tėvynei“, - sekmadienį LRT radijui sakė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, S. Darius ir S. Girėnas nugalėjo ne tik Atlantą, bet visam pasauliui pasakė, kas yra Lietuva, jog lietuviai daug gali, tai gražus istorijos pavyzdys.
„Manyčiau, kad tai yra simbolinis mūsų istorijos reiškinys, iš kurio turime semtis iki šiol visko, ko mums tikrai pritrūksta, ir mūsų žmonėms yra atrama ir pavyzdys“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.
Šalies vadovė dalyvaus mišiose Šv. Jokūbo katedroje Ščecine ir padės gėlių vainiką prie S. Dariaus ir S. Girėno atminimo lentos katedros koplyčioje.
Vėliau D. Grybauskaitė dalyvaus minėjimo ceremonijoje S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietoje - Pščelnike. Čia šalies vadovė padės gėlių vainiką prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo, įteiks padėkos raštus lakūnų atminimą puoselėjantiems Lenkijos piliečiams ir išlydės tradicinio bėgimo „Soldinas-Kaunas“ dalyvius.
Lietuvos vadovė taip pat apsilankys Pščelnike įsikūrusiame S. Dariaus ir S. Girėno muziejuje.
Kaune nusileisti turėję S. Darius ir S. Girėnas per Atlantą perskrido 1933-iaisiais metais, tačiau savo tikslo grįžti į Kauną nepasiekė lėktuvui nukritus tuometinėje Vokietijoje, dabartinėje Lenkijoje.
Jie nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvių lakūnai taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš Jungtinių Valstijų į Europą skraidinę oro paštą.
Seimo sprendimu 2013-ieji paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais.
