Tai lrytas.lt patvirtino ir Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leifas Arne Ullandas. Jis papasakojo apie norvegų norą kitataučius kalinius išsiųsti į tėvynę, o lietuvių vaikus auklėti pagal Norvegijos įstatymus.
- Lietuvių bendruomenė – viena didžiausių Norvegijoje. Kokių bėdų jie dažniausiai sukelia norvegams?
- Lietuviai – trečia pagal dydį užsienio bendruomenė. Norvegijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių. Jie prisideda prie Norvegijos ekonomikos plėtojimo. Didžioji dalis paklūsta Norvegijos įstatymams, tačiau didžiausia problema – lietuvių nusikalstamumas, ypač organizuotas.
Lietuvos ir lenkų piliečiai sudaro didžiausią užsieniečių dalį Norvegijos kalėjimuose. Šiuo metu Norvegijos kalėjimuose yra apie 140 lietuvių. Jie įsivėlę į kontrabandą ir vagystes. Nusikalstamos lietuvių grupuotės itin mobilios, žiaurios ir todėl atkreipia žiniasklaidos dėmesį.
Kita problema, kuri kartais negatyviai perteikiama Lietuvos žiniasklaidoje – lietuvių šeimos Norvegijoje, kurios susiduria su šalies „Vaikų gerovės tarnyba“ (Barnevernet). Tačiau tai tik keletas atvejų, aprašytų Lietuvos spaudoje.
- Lrytas.lt žiniomis, lankydamasis Lietuvoje Norvegijos ministras pirmininkas aptarė Norvegijoje kalinčių lietuvių padėtį. Norvegijos ministras pirmininkas užsiminė apie nuteistų lietuvių grąžinimą į Lietuvą. Kokios šios iniciatyvos priežastys?
- Norvegijos ministras pirmininkas kalbėjo apie greitą ir efektyvų kalinių grąžinimą į Lietuvą, kurioje jie galėtų atlikti paskirtas bausmes. Šis klausimas diskutuotas ir Europos lygmeniu.
Norvegija nori susitarti su šalimis, kurių piliečių kalėjimuose daugiausia, kad į jas būtų grąžinti nuteisti asmenys. Mes laukiame, kad Seimas ratifikuotų prezidentės D. Grybauskaitės dar 2011 metais Osle pasirašytą susitarimą dėl kalinių grąžinimo į Lietuvą. Apie tai lankydamasis Lietuvoje J. Stoltenbergas kalbėjo su D. Grybauskaite ir Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi.
Pagrindinė tokio susitarimo priežastis – didelis lietuvių kalinių skaičius Norvegijos kalėjimuose. Dabartinė kalinių grąžinimo tvarka pernelyg ilga ir nepatogi. Užsieniečiai mėgina išvengti išsiuntimo iš Norvegijos į gimtinę, kurioje jie galėtų atlikti bausmę. Jei toks susitarimas bus įgyvendintas, tikiuosi, kad jis turės ir prevencinį poveikį.
- Ar jums teko lankytis Lietuvos kalėjimuose? Ar susipažinote su sąlygomis, kuriose nuteistieji kalinami Lietuvoje? Galbūt yra objektyvių priežasčių, kodėl lietuviai nenori bausmių atlikti gimtinėje?
- Lankiausi Lukiškių kalėjime ir Pravieniškių pataisos namuose. Pripažįstu, šiose įstaigose kalinių laikymo sąlygos tobulintinos. Norvegijos vyriausybė pasirašė susitarimą, kuriuo Lietuvai suteiks apie 18,5 mln. eurų paramą projektams, sprendžiantiems organizuoto nusikalstamumo problemas.
Lėšos taip pat skiriamos projektams, orientuotiems į įkalinimo įstaigų būklės gerinimą, paslaugų kokybės įkalinimo įstaigose tobulinimą.
Norvegijoje diskutuojama, kokios bausmės skatintų žmogų ateityje nebenusikalsti. Kalinių išsiuntimas taip pat turėtų būti ženklas nusikaltusiems užsieniečiams, kad jie bus išsiųsti ir negalės atlikti bausmės Norvegijoje, kurios įkalinimo įstaigose sąlygos išties geros.
- Lietuvoje kyla daug diskusijų apie kultūrinius (socialinius) lietuvių ir norvegų skirtumus vaikų priežiūros srityje. Ar išties šie skirtumai egzistuoja? Kokie jie?
- Norvegijos vaikų priežiūros ypatumus tikriausiai lemia kultūriniai skirtumai, galbūt socialiniai veiksniai. Pamenu savo vaikystę – fizinės bausmės Norvegijoje būdavo labai dažnai pasitaikantis reiškinys, tačiau dabar toks elgesys su vaiku draudžiamas įstatymu.
Pagrindinis šios priežiūros principas – vaikų interesai, todėl įstatymai taikomi ir užsieniečiams. Gera tėvystė Norvegijoje – geri vaiko ir tėvų santykiai, saugios sąlygos vaiko vystymuisi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos principai įtraukti į Norvegijos įstatymus. - Kaip Norvegijoje vaikai prižiūrimi? Ar išties vaikai iš šeimų beatodairiškai atimami?
- Norvegijoje, lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje, vaikų priežiūra yra tėvų atsakomybė. Tačiau kartais tėvams dėl įvairiausių priežasčių – finansinių sunkumų, psichinės ar fizinės negalios, reikalinga pagalba. Tokiais atvejais Norvegijos vaikų gerovės tarnyba, norėdama užtikrinti vaikų gerovę, padeda šeimoms.
Dauguma šeimų tokią pagalbą gauna savo namuose, vaikų paėmimas iš šeimos – paskutinė išeitis. Vaikas iš šeimos paimamas, kai nustatomi itin rimti vaiko nepriežiūros atvejai ir kai kitos priemonės būna neveiksmingos.
Vaikai iš šeimų atimami tik teismo leidimu. 2011 metais Norvegijoje 52 tūkst. šeimoms buvo teikiama pagalba namuose ir tik iš 16 proc. šeimų vaikai buvo paimti.
- Lietuvius labiausiai gąsdina vaiko globa vienalytėse (homoseksualiose) šeimose. Koks jūsų požiūris į tokias šeimas?
- Norvegija, kaip ir visos kitos Skandinavijos šalys, pasisako už lesbiečių, biseksualų, transeksualų ir homoseksualų teises. Žinoma, pas mus yra įvairiausių nuomonių dėl homoseksualų teisės tuoktis ir vaikų priežiūros, tačiau požiūris į homoseksualius asmenis nuolat kinta, vystosi.
Mano giminėje yra vienalytė pora, auginanti du nuostabius vaikus. Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai, augantys vienalytėse šeimose, neturi daugiau problemų nei heteroseksualiose šeimose augantys vaikai.
Norvegijoje egzistuoja labai griežtos taisyklės norintiems tapti globėjais. Šeimos – nesvarbu, vienalytės ar heteroseksualios – turi atitikti tam tikrus kriterijus, dalyvauti specialiuose mokymuose. Seksualinė orientacija neturi reikšmės šeimos įvertinimui.
Homoseksualios poros turi lygiavertes galimybes tapti globėjais, tačiau Norvegijoje tokių šeimų yra labai nedaug. Globėjų šeima vaikui parenkama pagal vaiko savybes, jo etninę, religinę, kultūrinę kilmę, atsižvelgiama į kalbą.
- Ką turėtų žinoti į Norvegiją važiuojantys Lietuvos piliečiai? Kaip jie turėtų rūpintis savo vaikais, kad nepakliūtų į vaiko teisių gynėjų akiratį?
- Norvegijos vyriausybei rūpinimasis vaikais – prioritetinė sritis. Šalies vyriausybė rūpinasi, kad norvegų ir užsieniečių vaikai šalyje būtų aprūpinti saugia ir visaverte vaikyste.
Fizinės bausmės (net pliaukštelėjimas) – prieš vaikus namuose ar mokykloje yra draudžiamos. Pastebėjusios vaiko teisių pažeidimus vaikų priežiūros tarnybos turi teisę staigiai reaguoti ir įsikišti. Tokiais atvejais vaiko interesai yra aukščiau nei tėvų.
