J. Gaucko tėvas po Antrojo pasaulinio karo buvo suimtas ir Sovietų Sąjungos tribunolo sprendimu 25 metams ištremtas į Sibiro lagerius.
Gal ir todėl Vokietijos prezidentas ypač įdėmiai klausėsi istorijų apie vadinamuosius vilko vaikus – mažamečius Rytprūsių pabėgėlius.
Per pokario suirutes atitrūkę nuo savo tėvų arba jų netekę vaikai atsidūrė Lietuvoje ir liko čia gyventi.
J. Gauckas užvakar Klaipėdoje išgirdo, kaip būriai alkanų mažamečių vokiečių iš Tilžės kėlėsi per Nemuną į Lietuvą, keliavo per sodybas ieškodami prieglobsčio ir duonos kąsnio.
Daugelis lietuvių priglaustų, jų šeimose išaugusių našlaičių pamiršo savo tikruosius vardus ir pavardes, slėpė savo kilmę baimindamiesi, kad bus apšaukti „fašistais”.
Apie mažamečius Rytprūsių bėglius anksčiau nieko nežinojęs J. Gauckas nustebo išgirdęs, kad Lietuvoje tebėra „vilko vaikų” dalią patyrusių jo tautiečių.
Pastaraisiais metais keliolika jų susirado brolių, seserų ir išvyko gyventi į Vokietiją. Kiti žmonės ten prigyti jau nebegalėjo – sugrįžo į Lietuvą.
„Šilutėje, Priekulėje, Tauragėje, Kintuose, Rusnėje gyvena apie aštuoniasdešimt tokių pabėgėlių.
Stengiamės juos suvienyti, priminti šaknis, pamirštą gimtąją kalbą”, – kalbėjo šių pabėgėlių bendrijos vadovė Luiza Kažukauskienė.
Išklausęs Klaipėdos krašto senbuvius J. Gauckas jiems patarė glaudžiau bendrauti su Vokietijos ambasada Lietuvoje.
Anksčiau Rytų Vokietijoje pastoriumi dirbęs prezidentas apsilankė ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos būstinėje.
400
Maždaug tiek žmonių vienija Klaipėdos krašte veikianti Vokiečių bendrija.
