Dėl mokslininkams didžiausią nešlovę užtraukiančio poelgio šįkart priversta raudonuoti Šiaulių universiteto (ŠU) Ryšių su visuomene tarnybos direktorė docentė Irena Baliulė.
Humanitarinių mokslų daktarė prieš pustrečių metų dalyvavo mokslinėje konferencijoje Maskvoje, o dabar Rusijoje išspausdintas jos straipsnis „Jono Avyžiaus romanai sovietinės literatūros tradicijos ir naujo jos įvertinimo kontekste”.
Tyrimą atlikęs dienraščio „Lietuvos rytas” korespondentas išsiaiškino, kad didžioji dalis šios mokslinės publikacijos kone žodis žodin sutampa su ŠU magistrės Jurgitos Ratkevičienės 2010 metų darbu „Jono Avyžiaus romanas: tekstas ir kontekstas” .
Esminis skirtumas – kalba
I. Baliulės mokslinę publikaciją solidžiame 360 puslapių leidinyje „Tekstas, kontekstas, intertekstas” neseniai išspausdino Maskvos pedagoginio universiteto Humanitarinių mokslų institutas.
Šiaulietės straipsnyje pristatomas šiuolaikiškas požiūris į Lenino premijos laureato rašytojo J. Avyžiaus kūrybą.
7 puslapius užimančios publikacijos paraštėse yra išnaša, kad straipsnio autorė naudojasi magistrantės J. Ratkevičienės baigiamojo darbo tyrimo faktais. Tačiau niekur neužsimenama, kad didžiąją publikacijos dalį sudaro kone pažodinis studentės darbo vertimas.
Tekstai iš 2010 metais apginto J. Ratkevičienės magistro darbo sudaro apie 80 proc. I. Baliulės mokslinės publikacijos.
Bene didžiausias šių dviejų darbų skirtumas – kalba: magistrantės darbas yra parašytas lietuviškai, o dėstytojos autorinė publikacija išversta į rusų kalbą.
Kalta nesijautė, bet atsiprašė
Docentė I. Baliulė ir raudo, ir mėlo, kai apie jos darbo autentiškumą ėmė klausinėti dienraščio žurnalistas.
„Tai yra nesusipratimas”, – iš pradžių tikino ŠU Ryšių su visuomene tarnybos direktorė.
Vėliau I. Baliulė pareiškė: „Visa ši istorija – asmeniniai mano ir buvusios studentės santykiai. Aišku, įžvelgiu ir mokslinio nekorektiškumo.”
Susierzinimo nuslėpti neįstengusi docentė nusistebėjo, kodėl tuo domisi žurnalistas: „Taip, padariau klaidą, ji pirma tokia mano gyvenime. Beje, aš pati pranešiau J. Ratkevičienei, kad rėmiausi jos darbu.”
I. Baliulė patikino atsiprašiusi buvusios studentės, o ŠU Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėjai profesorei Džiuljetai Maskuliūnienei parašiusi pasiaiškinimą.
Gynė net nemačiusi darbo
„Nedrįsčiau to pavadinti klasikiniu plagiatu, greičiau nekorektiškumu, – už pavaldinę mūru stojo profesorė Dž. Maskuliūnienė. – Toks elgesys netelpa į akademinius rėmus. Aišku, ir autorių indėlio į darbą proporcijos neatitinka normų.”
Ne vieną darbą kartu su I. Baliule parašiusi katedros vedėja aiškino, kad dėstytojos kaltę mažina straipsnyje esanti nuoroda į J. Ratkevičienės magistro darbą.
„Lietuvos ryto” paklausta, ar ji bandė lyginti šiuos du darbus, atidžiai įsiskaityti į išnašą, profesorė Dž .Maskuliūnienė pateikė staigmeną: „Darbų palyginti nebandžiau, tik skaičiau docentės I. Baliulės pasiaiškinimą.”
Tai – didžiausia gėda
Tuo metu buvęs ŠU studijų prorektorius ir Senato narys Vytautas Bikulčius, palyginęs I. Baliulės ir J. Ratkevičienės darbus, buvo priblokštas.
„Mes, dėstytojai, studentams visada kartojame, kad didesnės gėdos už plagiatą nėra.
Tačiau šis pavyzdys rodo, kad ne visiems ši taisyklė galioja.
Su studentais elgiamasi labai principingai – jų darbai neįskaitomi, jei įkliūva nusirašę bent kelis svetimus sakinius.
Visame pasaulyje nesitaikstoma su tokiu mokslininko elgesiu. Prisiminkime, kaip plagiato istorija prieš porą metų baigėsi Vokietijos gynybos ministrui Karlui Theodorui zu Guttenbergui – jam teko atsistatydinti”, – kalbėjo žinomas literatūrologas profesorius V. Bikulčius.
Sukrėtė nesąžiningumas
„Esu sukrėsta, nes negalėjau patikėti tokiu įžūlumu, kokį pamačiau, – „Lietuvos rytui” ištarė Rusijoje išspausdintą buvusios dėstytojos darbą išvydusi J.Ratkevičienė. – Studentų darbais, be abejo, naudotis galima, bet yra citavimo reikalavimai.”
Biržuose gyvenanti magistrė sakė nenutuokusi, kad I.Baliulė spausdins šią publikaciją, nes ji buvo prasitarusi tik apie mokslinę konferenciją Maskvoje. Prieš išvykdama docentė užsiminė buvusiai studentei, kad pranešime bus paminėtas ir jos darbas.
Paklausta apie I. Baliulės indėlį į magistro darbą, J. Ratkevičienė tvirtino jį rašiusi visiškai savarankiškai: „Dėstytoja man padėjo tik kartą, kai dėl ligos pati abejojau, ar spėsiu šį darbą užbaigti.
Tada katedroje per išankstinį gynimą ji mane užtarė – viešai nesuabejodama, kad viskas bus gerai.”
Iš „Lietuvos ryto” žurnalisto Rusijoje išspausdintą darbą gavusi J. Ratkevičienė parašė laišką ir buvusiai dėstytojai, ir profesorei Dž.Maskuliūnienei.
Laiškuose griežtai atsisakoma toliau bendradarbiauti su I. Baliule, įspėjama dėl akademinės etikos neatitinkančio naudojimosi magistro darbu.
Netrukus atsiprašymo laiškų sulaukusi J. Ratkevičienė nustebo iš „Lietuvos ryto” žurnalisto sužinojusi, kad iš ŠU mokslinių darbų bazės staiga dingo I. Baliulės skandalingasis straipsnis.
„Aš to daryti neprašiau. Ar docentė turi tokių galių? Jei taip, norėčiau, kad šio straipsnio nebeliktų ir Rusijos, kitų šalių universitetų duomenų bazėse, taip pat ir Maskvos universiteto leidinyje”, – kalbėjo buvusi ŠU auklėtinė.
Pagarsėjusi plagiatorė išsilaikė poste
* Pirmasis skandalas dėl plagiato Šiaulių universitete kilo 2006 m., kai „Lietuvos ryto” žurnalistas palygino ŠU Tęstinių studijų instituto vadovės Lidijos Ušeckienės (nuotr.) monografiją „XX a. pedagogikos kryptys ir sistemos” su kitų mokslininkų darbais.
* Paaiškėjo, kad į profesoriaus pareigas pretendavusi L.Ušeckienė ištisais puslapiais nuplagijavo ir pasisavino kitų šalies mokslininkų mintis.
* Iškilus į viešumą tokiems faktams, daugiau kaip 700 universiteto dėstytojų ir studentų raštu pareikalavo nušalinti plagiatorę, surengė protesto eitynes.
* Vis dėlto plagiatorei pavyko rasti įtakingų užtarėjų. Senatas monografiją pripažino neautoriniu kūriniu, bet neišdrįso atleisti L. Ušeckienės iš darbo.
* Savo noru atsistatydinti atsisakiusi L.Ušeckienė netrukus pademonstravo, kad jai skandalai – nė motais: plagiatorė didžiuliu savo portretu papuošė darbovietę reklamuojantį stendą.
* Beje, ne vienas plagiatorės kritikas jau nebedirba – išėjo, buvo priverstas išeiti arba buvo atleistas.
