Nepaisant to, kad Lietuvoje veikia Lygių galimybių įstatymas, draudžiantis diskriminuoti asmenis dėl seksualinės orientacijos, kitas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas – draudžia propaguoti kitokią nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą.
Nors ir prezidentės D. Grybauskaitės siūlytose ir Seimo priimtose nuo 2010 metais kovo 1 dienos įsigaliojusiose pataisose neliko Europos Parlamento ir Europos Komisijos aršiai kritikuotos nuostatos, ribojusios informaciją, kuria „propaguojami homoseksualūs, biseksualūs bei poligaminiai santykiai“, vis dėlto įstatymu draudžiama propaguoti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia nei „Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Draudžiama propaguoti kitokias šeimos vertybes
Lietuvos gėjų lyga (LGL) raštu kreipėsi į LRT prašydama pateikti socialinės reklamos įkainius. Gavusi tokį kreipimąsi televizijos vadovybė nusprendė patarimo kreiptis į Nacionalinio transliuotojo tarybą.
Susipažinusi su administracijos pateikta informacija LRT taryba įpareigojo LRT vadovybę veikti įstatymų nustatyta tvarka.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Paleckis pasiūlė LGL socialinius klipus transliuoti po 21 val. ir po 23 valandos.
„Priėmiau sprendimą remdamasis ne savo nuomone, o Konstitucijos nuostatomis ir įstatymais. Mes įpareigoti rodyti filmus ar laidas su S ar N-14 ženkliuku, jei atsakingi asmenys pamato tam tikras scenas ar epizodus, kurie galimai kenkia nepilnamečiams ar prieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos įstatymo normoms“, – sakė jis.
LRT sprendimą skundė žurnalistų etikos inspektorei
Su tokiu LRT pasiūlymu nesutikę LGL vadovai apskundė nacionalinį transliuotoją žurnalistų etikos inspektorei.
„LRT vaizdo klipą siūlo pažymėti ženklu S, kuris reiškia, kad jis skirtas tik suaugusiesiems, ir rodyti tik po 23 valandos.
Kitą vaizdo klipą, kuriame kalbama „apie tolerancijos ir įvairovės idėjas“, LRT leistų rodyti tik nuo 21 val. ir pažymėtų ženklu N-14“, – kalbėjo LGL atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
LGL įsitikinimu, toks sprendimas yra nepagrįstas. Esą šie klipai nepropaguoja šeiminių santykių kūrimo, tiesiog kalba apie renginį, tolerancijos bei įvairovės idėjas ir nurodo, kad Lietuvoje yra kitokios seksualinės orientacijos ir lytinių tapatybių žmonių.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo R. Paleckio teigimu, LRT pateikė atsakymą, kodėl jie siūlo socialinę reklamą rodyti tokiu laiku. Esą jie buvo linkę kalbėtis ir diskutuoti su LGL atstovais, tačiau tik iš žiniasklaidos sužinojo apie jų kreipimąsi į žurnalistų etikos inspektorę.
Pasak R. Paleckio, LRT lauks žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo.
„Sprendimai gali būti įvairūs. Žinoma, jie turi būti vykdomi, jei jie yra įpareigojantys, o ne rekomendacinio pobūdžio. Tik noriu priminti, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui“, – sakė jis.
LRT neišlaikė egzamino
Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio teigimu, nacionalinis transliuotojas neišlaikė egzamino būti tolerantišku ir atviru visoms socialinėms grupėms. Esą prieš trejus metus, kai vyko pirmosios seksualinių mažumų eitynės, priimto ir aršiai kritikuoto įstatymo nuostatų taikymas šiandien parodo, kad per trejus metus Lietuva netapo pakantesne šalimi.
„Vertinu labai neigiamai, LRT turėtų būti pažangus transliuotojas, turėtų gerbti žmogaus teises ir laisves, įtvirtintas Konstitucijoje. Manau, kad tokia homofobiška nacionalinio transliuotojo elgsena atspindi politinio elito nuotaikas – tarp politikų vyraujantį homofobiškumą.“
Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. Abejojama, ar inspektoriaus tarnyba spės skundą išnagrinėti iki seksualinių mažumų eitynių „Už lygybę“. Tarnyba LGL skundą gali nagrinėti tris mėnesius.
