Tokią poziciją ministras išsakė ketvirtadienį po neformalaus ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimo, kuriame dalyvavo ir ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom, surengtoje spaudos konferencijoje.
„Lietuva kol kas tikrų kibernetinių atakų nepatyrė. Kai kurie mūsų partneriai yra patyrę labai dideles atakas, pavyzdžiui, buvo sustabdytas energijos tiekimas milžiniškuose miestuose net dviem savaitėms, buvo sukūrentos visos dyzelinio kuro atsargos. Jeigu mes kalbėtumėme apie atskirų informacinių portalų užpuolimą, tai reiktų įvardinti kaip programišių atakas - tai nėra kibernetinės atakos. Tokių didelių atakų Lietuva tikrai dar neturėjo, tačiau mes padarysime viską, kad ne vien Lietuva, bet ir visa Europa būtų pasirengusi“, - spaudos konferencijoje kalbėjo D. A. Barakauskas.
Jis įvardijo ir didžiausias grėsmes, galinčias kilti ES - gali būti sutrikdyta kritinė infrastruktūra, t. y. nutrauktas elektros, dujų, vandens tiekimas, sukliudyta transporto tinklų funkcionavimui ir paralyžiuotas finansų sektoriaus darbas. „Turi būti adekvačiai didinami ištekliai, skiriami duomenų ir tinklų apsaugai. Taupydami kibernetinės saugos sąskaita, mes labai smarkiai rizikuojame Europos piliečių ir valstybių saugumu“, - pažymėjo vidaus reikalų ministras. D. A. Barakauskas pabrėžė, jog Lietuva, kaip pirmininkaujanti ES Tarybai šalis, privalo imtis veiksmų, kad būtų identifikuota ir apsaugota svarbiausia informacinė infrastruktūra. „Mes privalome užtikrinti maksimalų jos saugumą“, - pažymėjo ministras. Paklausti apie galimą finansavimą prevencijai ir kovai su kibernetinėmis atakomis, tiek ministras, tiek ir C. Malmstrom teigė negalintys pasakyti tikslių skaičių tol, kol nėra susitarta dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos.
Paklausti apie galimą finansavimą prevencijai ir kovai su kibernetinėmis atakomis, tiek ministras, tiek ir C. Malmstrom teigė negalintys pasakyti tikslių skaičių tol, kol nėra susitarta dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos.
„Skaičių kol kas nėra, bet kalbėsimės su visomis valstybėmis-narėmis, norėdami identifikuoti jų pirminius poreikius šioje srityje“, - sakė C. Malmstrom.
Jos teigimu, Hagoje įsikūręs kibernetinių nusikaltimų centras padeda ES valstybėms-narėms apsisaugoti nuo galimų atakų, tačiau darbą apsunkina tai, jog ne apie visus išpuolius prieš finansines institucijas yra pranešama.
„Mums reikia daugiau ir tikslesnės statistikos, daugiau informacijos iš privataus sektoriaus“, - duomenimis su atsakingomis institucijomis ragino dalintis ji.
D. A. Barakauskas taip pat pasidžiaugė, jog neformalus ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuriame diskutuota migracijos, Sirijos konflikto pabėgėlių, kibernetinio saugumo, asmens duomenų apsaugos reformos bei teisingumo ir vidaus reikalų tolesnės plėtros klausimais, buvo itin produktyvus.
