Pagrindiniai lietuvių (pilietine šio žodžio prasme) gretas retinantys veiksniai išlieka tie patys – didesnis už gimstamumą mirtingumas ir emigracija. Didelių vilčių, kad tautos mažėjimas netolimoje ateityje sustos, nėra. Guostis galima tik tuo, kad greta augančios emigracijos po truputį daugėja imigrantų. Daugumą (80 proc.) atvykėlių sudaro iš svetur grįžtantys lietuviai, o ne juodukai, kinai ir arabai, kurių taip bijo ksenofobiška lietuvių sąmonė.
„Grįšiu į Lietuvą, tik kai užsidirbsiu anglišką pensiją“, - sakė į gimtąjį Kauną atostogauti iš Velso (Jungtinė Karalystė) parvykusi 54 metų Jūratė Maskvytienė.
Moteris, buvusi parduotuvės direktorė, Velso fabrike fasuoja viščiukus ir sako net palyginti negalinti gyvenimo kokybės ten ir Lietuvoje.
„Net jei užsidirbsiu minimalią anglišką pensiją, tai bus 500 svarų, apie 2 tūkst. litų. Velse aš kiekvieną savaitgalį einu į pirtį, SPA. Lietuvoje sau galėjau leisti tokį malonumą tik kartą per mėnesį“, - savo ryžtą apsigyventi svetimoje šalyje, sulaukus brandaus amžiaus, aiškino J. Maskvytienė.
Moteriai vietą surado Jungtinėje Karalystėje jau daugiau kaip 10 metų įsikūręs sūnus. J. Maskvytienė sakė, jog tokiu būdu, paskui vaikus, į užsienį užsidirbti senatvei atvyksta vis daugiau vyresnio amžiaus lietuvių.
Jaunimas netiki šviesia ateitimi
Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, pagrindinę emigrantų masę sudaro jaunimas. Maždaug 60 proc. emigrantų sudaro 20-30 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
Atrodo, kad jauni žmonės mažai tiki valdančiųjų politikų ir kartu su jais optimistinę dūdą pučiančių verslininkų organizacijų tikinimais, kad Lietuvos ekonomika atsigauna, daugėja darbo vietų.
Darbo vietų gal ir daugėja, bet galimybių normaliai užsidirbti – ne itin. Per šešis šių metų mėnesius tėvynę paliko 19 tūkst. 235 žmonės. Tiesa, emigracijos srautai, palyginti su krizės metais, sumažėjo.
2010-aisiais iš krizės smaugiamos Lietuvos išvažiavo per 83 tūkst. gyventojų. Palyginus su ankstesniais, 2009-aisiais, kai išvyko 38,5 tūkst. žmonių, tai – siaubingas skaičius. Praėjusiais metais emigravo per 41 tūkst. lietuvių.
Panašaus lygio emigracijos banga numatoma ir šiais metais.
Kai kurie išvykėliai sugrįžta
„Gyventojų Lietuvoje mažėja, tai buvo prognozuojama, esminių pokyčių, staigmenų nepastebėjome“, - sakė SD Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Danguolė Svidlerienė.
Ji atkreipė dėmesį, jog vyksta ir atvirkščias emigracijai procesas – imigracija. Pavyzdžiui, per šių metų sausį į Lietuvą atvyko 1 tūkst. 438 žmonės, birželį – jau 2 tūkst. 105 žmonės.
Kartais nuogąstaujama, kad į Lietuvą atvyksta imigrantai iš šalių, kuriose įprasta turėti gausias šeimas – esą tokiu būdu atvykėliai užgoš lietuvius, kurių nuolat mažėja.
D. Svidlerienė nuramino: 80 proc. imigrantų – į tėvynę sugrįžę lietuviai.
„Žinoma, padėtis gali pasikeisti, jei pasikeis imigracijos politika. Pavyzdžiui, jei sienos bus dar labiau atviros, galima tikėtis didesnio atvykstančiųjų skaičiaus“, - aiškino demografė.
Valstybė taps senukų šalimi
Mirštančių lietuvių daugiau nei gimstančių. Tendencija tikrai kelia nerimą: šiais metais kas mėnesį mažėjo maždaug po 2 tūkst. žmonių.
Mes išmirštame ir beviltiškai senstame. Baimė, kad nebeliks jaunos darbo jėgos, kuri dabartiniams 40-mečiams uždirbtų pensijas, nėra laužta iš piršto.
2008-aisiais darbingo amžiaus gyventojų buvo beveik 2 milijonai, pensinio – 666 tūkst. 440. Praėjusiais metais darbingo amžiaus žmonių buvo apie 1 mln. 880 tūkst. Taigi dirbančiųjų sumažėjo, o pensininkų padaugėjo, nors ir nelabai žymiai – iki 667 tūkst. 102.
Beveik šimtu tūkstančių, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo Lietuvos gyventojų iki 15 metų amžiaus: nuo 546 tūkst. 952 iki 470 tūkst. 813.
Ar jau greitai išauš diena X, kai trispalvės plazdės tik ant Čikagos, Londono ir galbūt Šanchajaus lietuvių bendruomenės namų?
Statistikos skyriaus vedėja D. Svidlerienė sakė: „Demografinė padėtis tikrai nėra džiugi, tačiau skelbti tiek niūrias, tiek šviesias prognozes reikia atsargiai.
Demografiniai pokyčiai sudėtingi, gali atsirasti nenumatytų veiksnių. Gyventojų skaičiaus dinamiką lemia 4 pagrindiniai veiksniai: gimstamumas, mirtingumas, emigracija ir imigracija. Lietuvoje gimstamumas eilę metų mažesnis už mirtingumą, emigracija didesnė už imigraciją. Bet padėtis gali pasikeisti, jei į gerąją pusę ryškiau pasikeistų šalies ekonominė būklė“.
