Įtempti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento vadovybės santykiai – viena priežasčių, kodėl įstrigo Policijos veiklos įstatymo projektas.
Nors policijos vadovybė perspėja, kad be šio įstatymo angelai sargai tiesiog nebegalės gyventi, ministerija yra atsukusi nugarą.
Kai kuriems aukštiems valdininkams nepatinka, kad projekte esą per daug galių suteikiama policijos vadovui.
Šį seną konfliktą „Lietuvos rytui” patvirtinęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis tikisi aukščiausių valstybės pareigūnų pagalbos.
Gelbėjimosi ratas – įstatymas
Vos stojęs prie VRM vairo „tvarkietis” Dailis Barakauskas pažadėjo padidinti policininkų algas, tačiau vėliau jam teko tuos pažadus pamiršti.
Mat premjeras Algirdas Butkevičius priminė, kad šiemet tam pinigų nenumatyta.
Diskusijas dėl skurstančios policijos vis paaštrina tai rezonansiniai nusikaltimai, tai pareigūnų grasinimai surengti viešus protestus Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai.
S. Skvernelis įsitikinęs, kad jo vadovaujamos sistemos padėtį pagerintų naujos redakcijos Policijos veiklos įstatymas, kuris šiuo metu svarstomas Seime.
Šį projektą dar praėjusią kadenciją pateikė speciali Seimo darbo grupė, kuriai vadovavo tuometis Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
Įstatyme nustatoma nauja policijos pareigūnų darbo užmokesčio sistema, orientuota į jų veiklos rezultatus, įvedamos naujos pareigūnų kategorijos, naujai apibrėžiamos socialinės garantijos, karjeros galimybės, jų lojalumo tikrinimo ir atrankos tvarka.
Projektui dar pernai vasarą po pateikimo pritarė dešiniųjų dominuojamas Seimas.
Tačiau dokumento kol kas niekaip negali apsvarstyti nei pagrindiniu paskirtas TTK, nei papildomi komitetai.
Komentuodami situaciją parlamentarai arba bado pirštais vieni į kitus, arba vardija bendro pobūdžio priežastis, kurios esą ir trukdo dokumentui judėti į priekį.
Teigiama, kad priėmus naująjį įstatymą policijai gali prireikti daugiau pinigų iš biudžeto.
Nors projekte teigiama, kad papildomo finansavimo nereikės sumažinus pareigūnų skaičių, derybose su praėjusia Vyriausybe policija jau buvo išsiderėjusi papildomus 37 mln. litų.
Be to, esą reikia sulaukti, kol Vyriausybė parengs seniai žadėtas visų statutinių tarnautojų ir pareigūnų socialinių reikalų reformos gaires, ir tik po to priimti „specializuotus” įstatymus.
Stabdo ministerija?
Tačiau neoficialiuose pokalbiuose politikai įvardija ir kitą, ko gero, svarbiausią, priežastį, kodėl policijos laukiamas įstatymas vis dar įstrigęs Seime.
Teigiama, kad kalta įsisenėjusi VRM ir policijos vadovybės trintis. Ji buvo ypač sustiprėjusi būtent praėjusią kadenciją, kai ministerijai vadovavo liberalcentristas Raimundas Palaitis.
Kai kurie šio politiko globoti pareigūnai, nesutarę su policijos vadovybe, neva ir dabar manipuliuoja nauja ministerijos viršūne.
„Lietuvos ryto” kalbinti parlamentarai vienu pagrindinių įstatymo ir Policijos departamento priešininkų įvardija VRM Viešojo saugumo politikos departamento vadovą Tomą Žilinską, kuris į ministeriją praėjusią kadenciją atkeliavo iš nuolatinės Lietuvos atstovybės Europos Sąjungoje.
Nei ministras, nei viceministrai net nedalyvavo kai kurių Seimo komitetų, svarsčiusių dokumentą, posėdžiuose, nors ir buvo kviesti.
Ministerijai esą labiausiai kliūva tai, kaip naujajame įstatyme kitaip apibrėžiamas generalinio komisaro statusas ir įgaliojimai.
Dabar policijos vadovą ministro ir Vyriausybės teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Naujajame įstatyme generalinį komisarą ministro teikimu penkeriems metams skirtų ir atleistų Vyriausybė, be to, neliktų jo atskaitomybės prezidentui.
Be to, numatoma daugiau paties vadovo galių kontroliuojant Policijos departamento veiklą, pareigūnų karjerą, jų kvalifikacijos tikrinimą.
Vadovai – nuošalyje
Seimo narys S. Šedbaras, „Lietuvos ryto” paklaustas, ar viena kliūčių įstatymui nėra VRM, atsakė diplomatiškai, tačiau teigiamai.
„Čia ministerija policijai tikrai nepadėjo – kalbu pirmiausia apie praėjusios kadencijos ministerijos vadovybę.
Šiuo klausimu ir dabartinis ministras D.Barakauskas, nors ir buvo prašomas, nesistengė užmegzti jokių kontaktų su Seimo politikais, svarstančiais tiek policijos, tiek kitų statutinių institucijų reikalus”, – aptakiai kalbėjo buvęs parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas.
Tikisi premjero pagalbos
S. Skvernelis buvo atviresnis. Paklaustas, ar įstatymo nemėgina blokuoti VRM, nepatenkinta tuo, kaip jame reglamentuojami generalinio komisaro įgaliojimai, pareigūnas atsakė teigiamai.
„Jūsų informacija yra teisinga. Pirmiausia tai pasakyčiau apie laikotarpį, kai ministerijai vadovavo R.Palaitis. Tuo metu man buvo atvirai sakoma, kad ministerija apskritai turi per mažai galių policijai ir jos veiklai.
O su dabartiniu ministru mes bendraujame normaliai ir konstruktyviai.
Tačiau pagal garsųjį posakį – kas gali paneigti, kad kas nors iš ministerijos administracijos, kaip jūs sakote, nėra visai patenkintas tuo?” – „Lietuvos rytui” kalbėjo S. Skvernelis.
Policijos vadovas pripažino, kad naujajame įstatyme jam iš tiesų numatoma daugiau svertų kontroliuoti kasdienę sistemos veiklą.
„Tačiau ar tikrai ministro reikalas, pavyzdžiui, nustatyti, kiek studentų priimti į policijos mokyklą ar kokie turėtų būti kursantai? Juk ministerija pirmiausia turėtų spręsti politinius, strateginius klausimus.
Argumentai, kad pirmiausia reikia „gairių” visiems statutiniams pareigūnams, irgi neįtikina. Pirmiausia kodėl ketverius metus buvusi Vyriausybė jų taip ir neparengė? Dabartinė, atrodo, kol kas irgi neskuba”, – dėstė generalinis komisaras.
S.Skvernelis tikėjosi, jog premjerą A. Butkevičių vis dėlto pavyks įtikinti, kad naująjį įstatymą būtina priimti kuo greičiau.
