Vandai Barcienei šimtas metų sukako liepos 6 dieną, bet sveikintojų
srautas netrūksta jau antrą savaitę. Ir tai moters nevargina, nes
labiausiai ji vertina bendravimą su giminaičiais ir pažįstamais.
O kitą sekmadienį ji tikisi pamatyti vienintelę proproanūkę, kurią
pažadėjo atvežti užsienyje gyvenanti proanūkė.
Šimtametė užaugino sūnų Joną ir dukrą Adelę, sulaukė keturių anūkų ir
keturių proanūkų.
Didelėje jaukioje troboje ji daugiau nei dvidešimt metų po vyro mirties
gyvena viena ir pati šeimininkauja, iki šiol augina bulvių, daržovių,
braškių ir net silpnai matydama sugeba nuravėti morkas.
Ūtos kaimą supančioje Dainavos girioje ji dar pernai grybavo, o neseniai
ir naują sijoną pasisiuvo. Tik jėgų austi nebeužtenka, nors kraičio
skrynia dar neištuštėjo ir visus giminaičius lovatiesėmis ir kitais savo
audiniais apdalijo.
V. Barcienė stebina gimines ir pažįstamus stipria sveikata ir puikia
atmintimi.
Atvykusius jos pasveikinti su auksiniu jubiliejumi svečius iš rajono
savivaldybės šimtametė pavaišino pačios virtu karkos vyniotiniu ir
atsidėkodama padainavo apie dešimt jiems negirdėtų dainų.
Moteris prisimena dar kelis šimtus giesmių ir senovinių labai retų
dainų, kurios galėtų tapti kol kas neatrastu lobiu tautosakos rinkėjams.
„Netingėjau, labai daug dirbau ir valgiau kas papuolė po ranka.
Stengiausi visada būti linksma“, - dėstė svarstė V. Barcienė.
„Nuostabi moteris tikriausiai ir iš aukščiau apdovanota. Jei mažai
reikia padėti. Tik vandens iš gilaus šulinio pačiai sunku pasisemti“,
- sakė kas antrą dieną pas V. Barcienę užsukanti lankomosios priežiūros
darbuotoja Laimutė Kraulaidienė.