Eigulių rajone kaip niekur kitur mieste akis bado senomis gelžbetonio konstrukcijomis viliojančios vaikų poilsio ir žaidimų aikštelės. Dalis jų visiškai apleistos, pavojingai pasvirusios. Tik kai kuriuose kiemuose įrenginiai nudažyti ir šiek tiek prižiūrėti. Kur ne kur dar išlikę suoliukai.
„Tokios konstrukcijos pavojingos vaikams. Jas reikėtų griauti ir pertvarkyti kiemus”, – piktinosi dukras pažaisti į vieną iš kiemuose įrengtų žaidimų aikštelių atvedęs Gintaras.
Kaunietis teigė nežinantis, kas yra aikštelių savininkas, bet svarstė, kad jas prižiūrėti galėtų gyventojai kartu su savivaldybe, po lygiai pasidaliję jėgas ir lėšas.
Bijo galimų nelaimių
Prie Sukilėlių prospekto 75-ojo namo stovi neaiški konstrukcija iš betono luitų ir žiedų, skirtų vandens šuliniams tvirtinti. Pro šią keistą poilsio zoną einanti kaunietė Regina vis sudrausmina savo anūką, kuris bando nutaikyti progą ir užlipti ant vienos betoninės konstrukcijos dalies. Moteris baiminasi, kad anūkas gali paslysti ir rimtai susižeisti.
„Po čia besimėtančiais gelžbetonio žiedais pasislėpę nepilnamečiai rūko, kabinėjasi prie praeivių”, – piktinosi kaunietė.
Kauno lopšelio-darželio „Varpelis” laikinai direktorės pareigas einanti Lidija Kasiulynienė sakė, kad auklėtinių tėvai norėtų nugriauti kiemuose jau apie 30 metų stovinčius betoninius žaidimų įrenginius ir pastatyti naujus, bet tam nėra pinigų.
„Mačiau kiemuose tokių konstrukcijų, kurios kliba. Virsdamos jos gali sužeisti vaikus, ar nutikti koks kitas nelaimingas atsitikimas,” – baiminosi L. Kasiulynienė.
30 metų – be šeimininko
Kyla klausimas, kas atsakingas už šias kažkada buvusias žaidimų aikšteles, o dabar daugelyje vietų tik statybinio laužo krūvą? Kas turi jas tvarkyti?
Eigulių seniūno pavaduotoja Virgilija Randienė teigė to nežinanti. „Mes tik žinome, kurie namai kokioms bendrijoms priklauso. Kam priklauso įrenginiai, tikrai ne,” – sakė seniūnijos darbuotoja ir pasiūlė kreiptis į miesto savivaldybės Turto skyrių.
Bet Kauno savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, kam priklauso Eigulių rajono statybos metu įrengtos ir apleistos žaidimų ir poilsio aikštelės bei kas jas turi prižiūrėti. Jis pasiūlė kreiptis į seniūniją, kuri jau buvo patvirtinusi, jog tokių žinių neturi.
Tik susisiekus su savivaldybės Turto skyriaus vyriausiuoju specialistu Dariumi Razmislevičiumi paaiškėjo, kad šios aikštelės gali neturėti šeimininkų ir net neegzistuoti jokiuose dokumentuose. „Prieš metus ar dvejus gavome pavedimą inventorizuoti seniūnijų nurodytas aikšteles ir dar dabar vyksta bešeimininkio turto įteisinimo procedūros. Tad yra tikimybė, kad šios konstrukcijos bus bešeimininkis turtas”, – sakė valdininkas.
D.Razmislevičius pasižiūrėjęs dokumentus patvirtino, kad prie Sukilėlių prospekto 75-ojo namo esančios konstrukcijos tikrai nėra įteisintos kaip savivaldybės turtas ir niekam nepriklauso. Taigi ir atsakingų už konstrukcijų keliamą pavojų nėra.
20 metrų – šiukšlėms valyti
Ką daryti susirūpinusiems dėl vaikų saugumo kauniečiams?
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Proberkas patikino, kad jei būtų gautas skundas dėl tokių statinių avarinės būklės, jis būtų išnagrinėtas ir imtasi veiksmų padėčiai gerinti. Bet valdininkas nepamena, kad tokių skundų ar prašymų būtų gavęs anksčiau.
A.Proberkas taip pat priminė, kad pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 20 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo esančią teritoriją turėtų prižiūrėti bendrijos arba daugiabutį administruojančios įmonės.
Bet Eigulių seniūnijos atstovės V. Randienės teigimu, prižiūrėti 20 metrų nuo namo esančią teritoriją – tai surinkti šiukšles ir atlikti kitus nesudėtingus aplinkos tvarkymo darbus. Ar priklauso griauti ar atnaujinti senas konstrukcijas, kurios neturi aiškaus savininko, moteris nežinojo.
Gyventojai tvarkosi patys
Kol miesto valdininkai išsiaiškins, kas yra atsakingas už šių blokinių konstrukcijų priežiūrą, Eigulių bendruomenės pirmininkas Žilvinas Šumskis džiaugiasi, kad kiemus ir tokias aikšteles kartais susitvarko patys gyventojai.
Kaip pavyzdį jis pateikė Žeimenos gatvės 62-ojo namo gyventojus, kurie pernai pavasarį atnaujino daugiabučio kiemą.
Jie sutvarkė ir nudažė suoliukus, nuvalė takus, senas betonines konstrukcijas pritaikė pagal jų paskirtį, ir dabar visi džiaugiasi tvarkinga poilsio zona.
„Jeigu iš tiesų teritorija būtų paskirstyta, žemė ir tokios aikštelės priskirtos kiekvienam namui, tuomet žmonės ir rūpintųsi jomis.
Dabar vienas namas sutvarko aikšteles, jas prižiūri, o naudotis ateina bet kas ir gali įrenginius sulaužyti”, – priežastį, kodėl gyventojai nenoriai investuoja į senų poilsio aikštelių tvarkymą, nurodė Ž. Šumskis.
Gelžbetonio konstrukcijų nenorėjo
Saulius Lukošius
Buvęs Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo projektų vyriausiasis architektas
„Buvo padaryti du žaidimų aikštelių variantai. Tuomečio Namų statybos kombinato specialistai siūlė rengti tipinius poilsio zonų projektus, įrenginius joms gaminti iš gelžbetonio elementų. Aš tam prieštaravau, nes betonas labai šiurkšti medžiaga, žaisdami vaikai gali susižeisti.
Kai projektavome Eigulius, jau buvau matęs laipynių iš medinių konstrukcijų. Vieną tada buvome padarę iš medžio ir mes. Turėjome visą storą bylą įvairių medinių aikštelių įrenginių, panašių į tuos, kurie dabar montuojami, pavyzdžių. Bet tada improvizuoti buvo negalima, visose aikštelėse turėjo stovėti vienodi masinės gamybos įrenginiai.
Nusileidau projektuodamas, bet tik su sąlyga, kad gelžbetonio konstrukcijas apdėsime mediniais suoleliais, bortais. Taip ir suprojektavome. Tačiau miestiečiai medį nulaupė, per kokias dvi savaites ištampė. O medinių laipynių net daryti nebuvo pradėta, nors prašėme, kad bent saugomose teritorijose, darželiuose leistų jas statyti.”
