„Esu ištikta šoko. Beveik dešimt metų auginau Julių (vardas pakeistas) kaip tikrą sūnų. Kreipiausi į Vaikų teisių apsaugos skyrių patarimo dėl vaiko elgesio. O jie, užuot man padėję, ėmė ir perdavė jį kitam žmogui”, – verkė O. Lėlienė.
Atokiame kaime gyvenanti ūkininkė nesuvokia, kodėl specialistai taip skubėjo priimti sprendimą.
Dar labiau ją šokiruoja širvintiškių pasakojimai, kad naujasis globėjas domisi vyrais.
„Aš nežinau, ar tuo tikėti. Bet jeigu yra bent menkiausias įtarimas, kad paauglys gali atsidurti jam netinkamoje aplinkoje, kam reikėjo taip skubėti?
Argi vaikų teisių apsaugos specialistai neprivalo atsižvelgti į visas galimas grėsmes?” – nervinosi O. Lėlienė.
Moteris paminėjo Širvintų gyventoją, kuri tikina savo akimis mačiusi dviejų vyrų glamones. Pas vieną jų dabar gyvena Julius.
Kad apie tai iš tiesų kalba širvintiškiai, „Lietuvos ryto” žurnalistai įsitikino patys. Ne vienas pašnekovas linksėjo galvą ir tvirtino girdėjęs tokių kalbų: „Tai vieša paslaptis.”
Laikė tikru sūnumi
Žirgus auginanti ūkininkė O. Lėlienė į savo namus Julių priėmė prieš devynerius metus.
Ją sukrėtė, kad apleistas ir visų bijantis berniukas buvo labai skriaudžiamas vaikų namuose.
„Julius buvo nuolat mušamas. Parsivežiau mažutį, liesutį.
Kūnelis visas buvo nusėtas mėlynėmis.
Pažiūrėtumėt, koks dabar vyras – pilną maišą bulvių sugeba pakelti”, – didžiavosi moteris.
Kartu gyvena viena suaugusių O. Lėlienės dukterų Jūratė.
Ji sakė, kad Julius nuo pat atvykimo buvo laikomas tikru šeimos nariu.
„Jis augo kaip mūsų brolis.
Mano dukterimis, savo anūkėmis, motina mažiau rūpinosi negu Juliumi. Kartais netgi pikta būdavo, kad jį ir lepina, ir skiria daugiau dėmesio negu saviems”, – sakė Jūratė.
O. Lėlienė šią vasarą tvarkė dokumentus, kad berniukas paveldėtų dalį mirusios tetos turto.
„Sakydavau Juliui: mokykis, stenkis. Nupirksime žemės. Padėsiu tau pasistatyti namą – gyvensi garbingai ir dorai. Primindavau jam, kad nuolat save kontroliuotų, nes nežinia, kokius genus paveldėjo iš savo šeimos”, – dėstė globėja.
Ji buvo pastebėjusi, kad berniukas linksta vagiliauti. Julius apsivogė per ekskursiją į Lenkiją. Pasikalbėjusi su juo manė, jog vaikas suprato, kad elgiasi blogai.
Iki prasidedant paauglystei didelių nesusipratimų dėl globotinio elgesio šeima nepatyrė.
Problemos prasidėjo vyresnėse klasėse. Pavojingiausia – narkotikai.
Krikštamotė gina globėją
Apie nuoširdų globėjos santykį su globotiniu „Lietuvos rytui” pasakojo ir Juliaus krikštamotė verslininkė Nijolė Uinskienė.
„Gyvenimas kaime paprastas – ir padirbėti reikia, ir pareigų kiekvienas šeimos narys turi.
Tačiau Onutė globotiniu tikrai rūpinosi.
Neseniai surengėme jam krikštynas ir vaišes.
Globėja planavo, kokią šventę surengti Juliui pagrindinės mokyklos baigimo proga. Ji rūpinosi berniuku kaip savo vaiku”, – aiškino verslininkė.
N.Uinskienė mano, kad Širvintų vaikų teisių apsaugos skyrius pasielgė neapdairiai: „Užuot suteikę psichologinę pagalbą, jie ėmė ir išardė šeimą. Specialistai pasielgė taip, kaip paprasčiau jiems patiems. O dabar vaiko likimas visai neaiškus.”
Sunerimo dėl kvaišalų
Verslininkė kalbėjo ir apie tai, kad kaimus pasiekia daug narkotikų: „Jeigu atsakingos institucijos atidžiau sektų, kaip naikinamos sulaikytų narkotikų siuntos, paaiškėtų, kad nemaža jų dalis patenka platintojams.”
Šį pavasarį O. Lėlienė atkreipė dėmesį, kad globotinis į namus pareina nesveikai įraudęs.
„Sykį suradau kažkokių žolių, panašių į narkotikus. Nutariau, kad reikia apie tai pranešti Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Dar pasiskundžiau, kad Julius negailestingai elgiasi su gyvuliais.
Pamaniau, gal skirs jam psichologo konsultacijas ar kokią kitą pagalbą. O jie sumanė išaugintą vaiką atimti”, – negalėjo atsistebėti ūkininkė.
O. Lėlienė tvirtino, kad iš pradžių Širvintų vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja Rasa Dragūnienė suabejojo, ar gali kuo nors padėti.
„Ji pasakė, kad nelabai įsivaizduoja, kokią pagalbą galėtų suteikti. Tada skambinau į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Ji susisiekė su Širvintų specialistais.
Tik tada R. Dragūnienė kartu su psichologe atvyko į namus”, – sakė globėja.
O. Lėlienė teigia, jog specialistės iš karto pareiškė ieškosiančios vaikinui kitos gyvenamosios vietos.
„Tada supratau, kad globėjas yra paliktas pats sau tarsi karys lauke.
Kad ir kas atsitiktų, jis privalo susidoroti su problema pats, nes institucijų pagalba yra niekinė. Specialistės dar labiau komplikavo situaciją, o ne padėjo”, – aiškino globėja.
Ėmė traukti kaip magnetas
Berniukui buvo pasiūlyta savaitgaliais atvykti į Širvintas, kad jis galėtų pakeisti aplinką. Jam buvo sudaryta galimybė padėti staliams, įrenginėjantiems namą.
Julius nakvodavo pas asmenį, kuriam vėliau buvo pasiūlyta berniuko globa.
„Kai jis vis dažniau pasilikdavo Širvintose, su juo tapo nebeįmanoma susikalbėti. Ėmė sakyti, kad kaime jam neįdomu ir kad čia nėra jokių pramogų. Jis veržte veržėsi iš namų. Atrodė, kad ten jo aukso kalnai laukia”, – pasakojo globėja.
„Ar jūs duodavote Juliui pinigų jo poreikiams?” – pasiteiravau O. Lėlienės.
„Taip, po porą litų. Bet kai jis ėmė rūkyti „žolę”, lioviausi. Maniau, kad bus geriau, jeigu neturės pinigų kvaišalams pirkti.”
„Kokių pramogų būdavo namuose?”
„Galėjo bet kada jodinėti žirgais, eiti maudytis, šeštadieniais dalyvaudavo mokyklos renginiuose”, – sakė moteris.
O. Lėlienė aiškino, kad kelis kartus yra pirkusi globotiniui dviratį ir mobiliuosius telefonus, bet jis techniką netrukus išardydavo. Pasak globėjos, išardytas dviračių detales parduodavo.
Iš namų išėjo naktį
Juliaus konfliktas su globėja kilo, kai jis parėjo namo apie 11 valandą vakaro.
„Paprašiau pasiaiškinti ir raštu parašyti, kur buvo ir ką veikė – man pasirodė, kad Julius yra apsvaigęs. Jis ėmė trankyti duris ir keiktis. Iki tol niekada taip nesielgė. Tada liepiau jam išeiti iš namų, jeigu nenori klausyti”, – pasakojo ūkininkė.
Moteris jautėsi teisėtai supykusi ant globotinio, tačiau nemanė, kad jis išeis visam laikui: „Labai sielojausi.
Tiek sveikatos ir meilės vaikui skyriau, o jam – nė motais.
Praleidau kelias bemieges naktis, bet pati jo neieškojau – kelią juk žino.”
Moteris teigė, kad Julius būtų pakeitęs nuomonę, jeigu Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės būtų neskubinusios ieškoti jam naujo globėjo.
„Julius augo pas mane nuo mažens. Mylėjau jį kaip motina. Buvo skaudu, kad jis spjovė į mane, nors mūsų namuose gyveno dešimt metų”, – verkė globėja.
Išmokė visokių darbų
O. Lėlienė didžiuojasi, kad iš vaikų namų paimtą berniuką išmokė įvairiausių dalykų, kurių jam prireiks gyvenime.
„Jis moka vairuoti automobilį ir traktorių, dirbti su „Husqvarna” pjūklu, prižiūrėti žirgus”, – vardijo globėja.
Šiemet O. Lėlienė gavo padėką iš Širvintų savivaldybės už gerą globotinio priežiūrą.
„Čia kaip spjūvis į veidą – vieni atima vaiką, o kiti atvažiuoja dėkoti už rūpinimąsi”, – apsiašarojo moteris.
O. Lėlienės sodyboje periodiškai lankydavosi neįgalių vaikų grupės. Žirgų savininkė suteikdavo jiems galimybę pramogauti sodyboje ir pabūti gražiame gamtos kampelyje.
Vaiko noras – įstatymas
Kitaip situaciją vertina Širvintų vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja R. Dragūnienė: „Sąlygos namuose buvo per griežtos paaugliui. Jis turėjo daug pareigų, po pamokų jam nebuvo leidžiama išeiti iš namų.
Ieškoti kito globėjo pradėjome todėl, kad vaikinas pareiškė atgal pas O. Lėlienę negrįšiantis.” Specialistė tvirtino, kad vaikas neturėjo asmeninių daiktų – nei kompiuterio, nei apatinių drabužių pamainos ar išeiginio drabužio.
„Paaiškėjo, kad ir mokykla nutylėjo tikrąją situaciją, kol jai buvo reikalingas Juliaus mokinio krepšelis. Mokytojai žinojo, kad vaikas negauna iš globėjos pinigų priešpiečiams ir pramogoms”, – pasakojo širvintiškė.
Kodėl Širvintų vaikų teisių apsaugos skyrius nematė šito anksčiau, R. Dragūnienė neatsakė.
Homoseksualumas – ne bėda
„Kodėl Širvintų vaikų teisių apsaugos skyrius patikėjo berniuką asmeniui, apie kurio glamones su kitu širvintiškiu kalba visas miestas?” – pasiteiravau R. Dragūnienės.
„Jokių tvirkinimo atvejų nėra buvę. Šiuo žmogumi mes pasitikime. Jis yra atsakingas, turi ilgą darbo su vaikais patirtį. Be to, nėra paprasta greitai surasti naują globėją, nes tokio amžiaus vaikų globoti niekas nenori”, – sakė specialistė.
„Lietuvos ryto” žurnalistai susitiko su asmeniu, kuriam patikėta laikina Juliaus globa.
„Esu girdėjęs apie save negeranoriškų kalbų. Jos pasklido prieš metus, kai vyko kova dėl reikšmingų pareigų. Konkurentai jų siekė bet kokiomis priemonėmis. Žinau, kokie asmenys paskleidė apkalbas, bet tai nėra tiesa”, – sakė laikinasis Juliaus globėjas.
O. Lėlienė įsitikinusi, kad apkalbos turi realų pagrindą. Globėja mano, kad vaikų teisių apsaugos specialistai, ieškodami naujo globėjo, privalėjo atsižvelgti į šiuos signalus.
Moteris jau kreipėsi į teismą norėdama atsisakyti globėjos teisių.
„Situacija dabar itin dviprasmiška. Vaikas gyvena nežinia kur, o aš tebesu už jį atsakinga”, – sakė O. Lėlienė.
Pirmiausia – vaiko interesai
Alina Jakavonienė
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė
„Nustatant vaiko gyvenamąją vietą jo noras ir interesai yra svarbiausias dalykas. 16-metis pajėgus nuspręsti, kur nori gyventi.
Jeigu globėja mano, kad vaiko interesai buvo pažeisti, ji turėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, išdėstyti visas aplinkybes ir nurodyti galimus pažeidimus.
Nuolatinė vaiko globa nustatoma teismo sprendimu.”
