Kauno elgetos pripažįsta du dalykus: pirma, išmaldos prašytojų per pastaruosius metus gerokai padaugėjo, antra, dosniausi yra užsieniečiai, todėl skurdžiai dažniausiai buriasi pagrindinėje turistų traukos vietoje – senamiestyje.
Elgetaujančių žmonių kasdienybe panaši: pinigų ir maisto rinkimas ir nakvynės paieškos. Beveik visi šie žmonės yra turėję asmeninių tragedijų, lėmusių tokį gyvenimą.
Valdininkai elgetų kasdien iš gatvių neveja, tačiau retkarčiais kartu su policija pasidomi, ar jie tinkamai elgiasi, ar nedrumsčia viešosios tvarkos ir nemenkina miesto įvaizdžio, rašo „Lietuvos ryto” priedas „Laikinoji sostinė”.
Dosniausi – užsieniečiai
Vedama galimos elgetaujančiųjų „verslo” logikos nusprendžiau, jog darbo dienos pietų metas tinkamiausias benamių paieškoms. Ši mintis pasirodė gera vien jau dėl padidėjusio gatvėse darbingo amžiaus žmonių, pagrindinių elgetų išlaikytojų, skaičiaus. Tačiau, mano nuostabai, nė vieno elgetos nesimatė.
Apsukusi keletą ratų aplink Kauno širdį, gerokai po pietų, sutikau pirmąjį pašnekovą. Vyriškis prisistatė Virgiu, sakėsi esąs 48-erių, tačiau jo veidas išdavė siaubingą gyvenimo būdą, kuris jį pasendino bent dviem dešimtimis metų. Vyras vilkėjo vasaros sezonui nebūdingą juodą pūkinę striukę, mūvėjo storas kelnes, nuo jo sklido stiprus alkoholio ir prakaito kvapas. Burnoje likę vos keletas dantų, o pats sėdėjo invalido vežimėlyje, ant kelių pasidėjęs seną beisbolo kepuraitę, kurioje gulėjo keletas monetų.
Dar prieš susipažindama įmečiau monetą. Varguolis padėkojo. „Esate geras žmogus”, – ištarė.
Virgis buvo labai kalbus, matyt, seniai niekas su juo nesikalbėjo. „Kiek paprastai uždirbate?” – paklausiu jo. „Visaip”, – atsako.
„Kartais porą litų, kartais dvidešimt ir daugiau. Geresnėmis dienomis (suprask, sekmadieniais arba šventinėmis) pasėdžiu šalia bažnyčios, todėl susirenku daugiau. Kauniečiai nėra labai dosnūs. Gerai tik tai, jog čia daug užsieniečių. Šituos mėgstu. Jie ir pinigų daug duoda. Ypač lenkai ir turkai. Šitie negaili”, – pasakojo Virgis šypsodamasis plačia, bedante šypsena.
Bendrauti padeda gestai
Virgiui antrino ir 56-erių Juozas, dar tą patį vakarą sutiktas Laisvės alėjoje šalia pašto, ir 63-ejų Antanas, laukęs išmaldos prie požeminės perėjos Nemuno ir Birštono gatvių sankirtoje. Nors anglų kalbos vyrai nemoka, tačiau su užsieniečiais susikalba.
„Kartais ką nors rusiškai pasakome, kartais gestais. Svetimšaliai puikiai suprantą šitą gestą (trina pirštus rodydami pinigų ženklą) arba žodį „moni” (ang. money – pinigai)”, – sakė Antanas.
„Užsieniečiai duoda gerokai daugiau pinigų nei lietuviai. Lietuviams mes atmatos, o svetimi užjaučia stipriau. Kartą kažkoks vyras, atrodo, italas, įmetė į mano krepšelį 50 litų. Tai džiaugiausi!” – prisiminė Juozas.
Laisvės alėjoje klūpančią moterį nustebinau pasisveikinusi angliškai. „Hello (laba diena)”, – tarstelėjau jai, o ši tik gūžtelėjo. Iš jos didelių akių supratau, kad nežino, ką atsakyti. Tuomet parodžiau pirštu į jos dubenėlį su pinigais ir klausiau: „What you doing here? (Ką čia darote?)”. Moteris atrodė suglumusi, tačiau rusiškai atsakė: „Da, diengi, da! (Taip, pinigai!).” „Money? (Pinigai?)” – klausiu. „Da da, diengi (Taip, taip, pinigai)”, – sukruto.
Supratau, kad taip įsitvėrusios savo galime praleisti visą dieną, todėl išsitraukiau piniginę. Moters veidas beregint nušvito, matyt, tikėjosi, jog duosiu daugiau pinigų, juk atrodžiau užsienietė. Išsitraukiau monetą ir įdėjau į jos dubenėlį. Elgeta atrodė nusivylusi.
Šalia požeminės perėjos sutikta dar viena moteris neigė, kad elgetauja. Ji buvo švariai ir gana neblogai apsirengusi, galvą dengė mūsų kaimų močiutėms būdinga skarelė. Sakėsi, renka pinigus, kad galėtų nuvažiuoti į turgų ir parduoti miške surinktas uogas. Vėliau prasitarė – su užsieniečiais bendrauja rusiškai, moka šiek tiek lenkiškai, tačiau teigė, jog bendrauti su anglakalbiais nelinkusi. „Tuomet kaip parodote, kad tikitės pinigų?” – pasiteiravau. „Pajudinu indelį. Jie pamato monetas ir susipranta”, – atsakė moteris.
Paduodu pinigėlį. Ji nusuka savo žvilgsnį į šalį ir litą kaipmat įsikiša į kišenę.
Nieko neturi ir nereikia
Įdomu – kur šie žmonės miega naktimis? Antanas sakėsi labiausiai mėgstąs apleistus pastatus. Ten ramiau nei tiesiog gatvėje, be to, nelyja ant galvos. Dar dažnai renkasi požemines perėjas arba konteinerius.
„Konteineryje pavojingiau miegoti, ypač jei atvažiuoja darbuotojai surinkti šiukšlių. Bet tai dar ne blogiausia vieta. Esu miegojęs ir prie upės, ir po tiltais. Kartais priglaudžia draugai. Žiemą dažniausiai nakvoju nakvynės namuose. Būna, kai neturiu iš ko susimokėt. Tada miegu gatvėje”, – pasakojo Antanas.
Vargeta Juozas neslėpė, kad vasarą miega kur papuola: senuose pastatuose, kur nors parke ar ant suolelio viename miegamųjų rajonų, kartais miške.
Žiemą Juozas turi pas ką prisiglausti: „Nakvoju pas sūnų. Jis turi butą, kviečia mane nakvynės. Pas jį būtų visai neblogai, jei ne jo žmona. Šita verčia mane tvarkytis, dažnai susipykstam. Kai atsibosta peštis, keliauju į nakvynės namus. Sūnus ne kartą siūlė apsigyventi pas jį, sakė mane išlaikys, bet aš nenoriu. Gėda”, – prisipažino benamis.
Tuo tarpu Virgis pasakojo, kad nėra geresnės vietos miegui vasarą kaip žolė. „Mėgstu gryną orą, gamtą, vėją. Miegu dažniausiai po medžiu, tiesiog ant žolės. Turiu tai ir daugiau man nieko nereikia. Esu turėjęs ir daiktų, ir pinigų, bet manęs jie laimingo nepadarė”, – kalbėjo Virgis. Kai paklausiau, kur nakvoja žiemą, gavau gerokai daugiau, nei tikėjausi: „Žiemą dažniausiai būnu ligoninėse. Matai, neturiu kojų. Žiemą jų ir netekau. Prisimenu, vieną naktį ėjau miegoti prie pilies. Miegu sau, o mane žadina žmonės. Gal galvojo, kad jau nebegyvas?! Atsibudau ir pamėginau atsistoti, bet kojos nejudėjo. Jos buvo juodos kaip derva. Tada išvežė į ligoninę ir nupjovė”, – savo išgyvenimais dalijosi Virgis.
Tenka grumtis dėl vietos
Laisvės alėjoje sutikta neprisistačiusi elgetaujanti moteris sakė, jog benamių per pastaruosius metus gerokai padaugėjo: „Anksčiau prie Soboro sėdėdavo du žmonės, dabar ir keturis, ir daugiau gali pamatyti. Arba prie Kauno pilies – ten nuolat galima sutikti po kelis”, – kalbėjo pašnekovė. Tačiau vos tik pradėjau klausinėti apie jos patirtį, moteris subjuro ir pradėjo šaukti. Supratau: daugiau nieko iš jos neišpešiu.
Benamis Virgis antrino moters nuomonei – vietą miesto Rotušės aikštėje turi dalytis su kitais: „Retai vienas čia sėdžiu, dažniausiai ateina dar du ir daugiau. Pilna ant suolelių uždarbiaujančių. Būna apsižodžiuojam, bet ką darysi, visiems išgyventi reikia.”
Nakvynės namų direktorė Danutė Čibirauskaitė teigė, jog nusakyti elgetaujančių žmonių skaičių sunku: „Šiuo metu nėra duomenų, kuriais galėtume vadovautis. Galima pasakyti tik tiek, kad elgetaujančių vyrų yra daugiau nei moterų. Tą pastebime ir iš mūsų nakvynės namų gyventojų. Bendrąja prasme elgetaujančių žmonių daugėja. Dažniau nebeturime laisvų vietų, nors priimti galime daugiau nei pusantro šimto žmonių.”
Tačiau Kauno viešosios tvarkos skyriaus valdininkai turi priešingą nuomonę – Kaune elgetų esą mažėja.
Siekia išsaugoti gražų miesto įvaizdį
Danas Bortkevičius, Kauno viešosios tvarkos skyriaus vedėjas:
„Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų veiklą reglamentuoja Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kuriose nustatyta, kad prašyti išmaldos viešose vietose yra draudžiama. Už šių reikalavimų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. – įspėjimas arba bauda iki 2000 litų. Stengiamės užtikrinti tvarką, nuolat rengiame įvairaus pobūdžio prevencinius reidus. Jų metu atkreipiame dėmesį į elgetaujančius asmenis.
Išmaldos prašytojų Laisvės alėjoje ir senamiestyje mažėja. Siekiame sukurti saugią ir ramią aplinką miestiečiams ir miesto svečiams, išsaugoti gražų miesto įvaizdį, palaikyti viešąją tvarką, ne tik reaguoti į gaunamus skundus, bet ir būti iniciatyvūs. Pastebėjome, jog varguoliai ypač pamėgo prekybos centro „Akropolis” prieigas”.
Išmaldos prašytojams dalijo lankstinukus
Viešosios tvarkos skyriaus specialistai praėjusį trečiadienį vykdė akciją, kurios metu, pasitelkę policijos pareigūnus, stengėsi surasti elgetaujančius žmones ir dalijo jiems informacinius lankstinukus su nakvynės namų, nemokamo maitinimo įstaigų, higienos įstaigų, paramos fondų, psichologinės pagalbos centrų adresais. Akcijos metu Kauno centre pavyko rasti tris elgetaujančius asmenis.
„Dažniausiai taikome prevencines priemones, nors būna, kad ir baudžiame, jei pažeidimai kartojasi. Informuodami elgetas siekiame jiems padėti”, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Daranda.
Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pažeidėjų negali išvežti į policijos komisariatus. „Turime teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, tačiau tik tokiu atveju, jei prasižengėlis sutinka parodyti asmens dokumentą. Policijos pareigūnai turi teisę panaudoti griežtesnes poveikio priemones, o mes ne. Tam tikrais atvejais tai riboja mūsų darbo efektyvumą. Todėl akcijas ir rengiame kartu su policija – ji turi didesnius įgaliojimus”, – sakė T.Daranda.
