Plačiau apie Kauną ir Pasaulio lietuvių bendruomenės, siekiančios sukurti ryšį su tėvynainiais, tikslus kalbėjomės su bendruomenės pirmininke Danguole Navickiene.
– Šią savaitę surengėte didelį valdybos suvažiavimą. Ar turėjote laiko susipažinti su miestu?
– Progų buvo. Žinoma, nelabai ilgai viešėjome, tačiau atvažiavome viena diena anksčiau, kad galėtume pabūti mieste.
Buvo labai įdomu pavaikščioti Kauno gatvėmis, ypač, kai mano tėveliai čia susitiko, studijavo. Pasijutau taip, tarsi jie abu sėdėtų man ant peties ir visur mane lydėtų.
– Kokį įspūdį jums paliko Kaunas ir kauniečiai?
– Jautėmės labai gražiai priimti kauniečių: Vytauto Didžiojo universitetas, miesto savivaldybė – visi mus ant rankų nešiojo, dar niekur nebuvome taip lepinami. Iš tiesų labai malonu.
– Suvažiavimui pasirinkote Kauną dėl 80-ųjų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metinių. Kodėl jums tai svarbu?
– Mums tai svarbu, kadangi S. Darius ir S. Girėnas yra geriausias pavyzdys mūsų darnaus bendradarbiavimo – išeivijos lietuvių ir Lietuvos lietuvių. Tai buvo vyrai, kurių pėdos lietė abiejų kraštų žemę. Todėl tai yra simbolis mūsų siekių, tikslų, lūkesčių, vilčių išsipildymo.
Norime, kad mūsų ir Lietuvos lietuvių norai, siekiai būtų tie patys, kad darniai dirbtume ranka rankon.
Kauną pasirinkome ir ir dėl to, kad kauniečiai apie mus ne tiek daug ir žino, kaip vilniečiai.
Mes dažniau važiuojame į Vilnių, ten lengviau visiems atskristi. Tačiau pagalvojome, jog šiais metais būtų labai gražu susipažinti su kauniečiais.
– Vilniuje turite savo atstovybę. O kodėl tokios nėra Kaune? Ar kauniečiai neaktyvūs?
– Žinote, viskas tik dėl praktiškumo. Turime daug reikalų su Lietuvos valdžia: Seimu, Vyriausybe, todėl turėdami atstovybę Vilniuje galime paprasčiau su jais susisiekti.
Gavome labai gražias patalpas šalia, todėl labai lengva pereiti iš vienų rūmų į kitus ir susitikti, tarkime, su Seimo pirmininku. Jei atstovybė būtų Kaune, norint sutvarkyti reikalus, tektų bent valandą keliauti automobiliu. Taigi viskas tik dėl paprasčiausio praktiškumo.
– Vytauto Didžiojo universitetas šiais metais tapo pasaulio lietuvių universitetu. Kuo tai reikšminga jūsų bendruomenei?
– Bendruomenei tai tikrai labai reikšminga, kadangi čia studijuoti atvyks pasaulio lietuviai.
Pasitelkę į pagalbą universitetą ir mūsų parengtas mokymosi programas, siekiame išsaugoti lietuvybę.
Norime sukurti tiltą su Lietuva, jos lietuviais – per švietimą, kultūrą ir santykių stiprinimą. Be abejo, tai būtų ne vienintelė jungtis su Tėvyne, tačiau norime jų turėti kuo daugiau.
Kitas tiltas su namais mums yra pilietybės klausimas. Siekiame ją išsaugoti daugiau dėl emocinio ryšio, nei dėl praktinės naudos. Mūsų žmonės to labai trokšta ir Pasaulio lietuvių bendruomenė kaip tik dirba su šita problema.
Iš tiesų, kitaip negalime dar ir dėl Lietuvos chartijos – dokumento ir įkvėpimo šaltinio, kurį parašė mūsų išminčiai.
Mes (išeiviai) atsiradome tremtyje po Antrojo pasaulinio karo, kai žmonės liko be savo krašto, be nieko.
Chartija mums yra pagrindinis dokumentas, kuris skelbia, kad turime išsaugoti ryšį su Lietuvą, tad mes jo ir laikomės.
– Surengėte bendruomenių pirmininkų suvažiavimą, dar laukia koncertas. Kokia šių renginių prasmė? Ką norite jais pasakyti?
– Šis renginys yra dedikuotas Lietuvos lietuviams – nuo užsienio lietuvių.
Taip pat tai yra S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio minėjimas.
Mūsų, Pasaulio lietuvių, bendruomenei labai svarbu parodyti, pranešti, kad ir pas mus lygiai taip pat plaka lietuviška širdis, kad mes taip pat norime tą pačią meilę Lietuvai jausti: jos kalbai, jos istorijai. Ir parodyti, kiek daug mes visi turime bendro.
Ypač, kad išvažiavę iš Lietuvos mes jos nepraradome, nepamiršome, neišsižadėjome.
Ir aš drąsiai galiu kalbėti tiek apie prieš Nepriklausomybės paskelbimą emigravusius, tiek apie tuos, kurie išvažiavo po jos ar iškeliauja dabar.
Net ir išvykus, mus visus vienija tas didžiausias bendras dalykas – meilė Tėvynei.
– Ko, jūsų manymu, labiausiai trūksta Kaunui?
– Man ir kitiems valdybos nariams krito į akį, kad čia nėra daug turistų.
Pavyzdžiui, Vilniuje nuolat zuja gidai, kuriuos seka Japonijos ar Europos žemyno gyventojai. Kaune to pasigedome.
Manau, Kaunui reikėtų daugiau turistinių ir lankytinų vietų. Reikėtų restauruoti ir sutvarkyti ypatingas vietas, kad jos būtų prieinamos žmonėms, reklamuojamos dėl turistų.
Vilnius vis dėlto yra sostinė, jis turi ir daugiau galimybių. Bet būtų labai gražu, jei ir Kaunas sulauktų turistų antplūdžio.
Kaunas tikrai yra labai gražus miestas, puikūs žmonės čia gyvena, todėl ir norime, kad pasaulyje jis būtų kuo ryškiau matomas.
Kaunas – gražus miestas, kauniečiai – svetingi. Tačiau Kaune mažiau turistų nei Vilniuje. Kauniečiai mažiau žino apie užsienyje gyvenančius lietuvius, o šie – apie Kauną. Tokį įspūdį apie Kauną susidarė Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai.
