Neseniai Šilutėje nuskambėjo kita prieštaringa situacija - pedagogai ketino prašyti policijos, kad ji imtųsi sankcijų prieš 3D piešinio autorių. Dabar į policiją teko keliauti Osvaldui, sulaukusiam netikėto draugų sveikinimo ant medžių.
Policijos pareigūnai tokio pasveikinimo būdo netoleruoja ir teigia, kad tam reikėjo gauti leidimą. Todėl komisariate jie reikalavo, kad vaikinas pasakytų, kas iškabino jo nuotraukas.
Osvaldas tikrųjų „kaltininkų“ nežinojo, tad padėti policininkams juos nubausti negalėjo. Policija atlieka administracinę teiseną, kad ateityje tokių pokštų nekrėstų nei jis pats, nei jo draugai.
Grįžęs iš komisariato, vaikinas sakė, kad nenusiminė dėl to. Tik jam liūdna, kad šilutiškiai tokie konservatyvūs. Pripažįsta, kad šiek tiek kaltas ir jis pats: kitą kartą, jei draugai vėl surengs tokį pasveikinimą, Osvaldas nuotraukas pats surinks, vos tik jas pamatęs. Mat, šį kartą jis paliko jas kyboti kelias dienas ir dėl to gavo įspėjimą.
„Vis tiek man gera grįžti į Šilutę. Džiugu kasmet matyti, kaip ji keičiasi ir gražėja. Linkiu žmonėms tobulėti kartu su savo miestu“, - nepaisydamas iškilusių nemalonumų, atostogomis gimtinėje džiaugiasi ir savo kraštiečiams linkėjimus žarsto Osvaldas.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Simona Šniaukštaitė sakė: „Šilutės rajono policijos komisariate dėl ant medžio iškabintų asmens nuotraukų šiuo metu yra atliekama administracinė teisena“.
Šiuo metu teisena yra atliekama, jos metu pareigūnai atsižvelgs į tai, kad informacija, iškabinta ant medžio, nėra įžeidžiančio ar nepadoraus turinio, taip pat ir į jos paviešinimo aplinkybes (kad skelbusio asmens ketinimai buvo geranoriški).
Močiutei lauktuvių - milijonas
21-erių metų šilutiškis Amerikoje gyvena jau 3 metus. Ten jis mokosi Ohajo Valley universitete ir žaidžia krepšinio komandoje. Atostogoms kasmet vaikinas pasirenka Šilutę. Osvaldas prisipažįsta, kad čia, tarp savų žmonių, jam būti geriausia, ir planuoja, kad baigęs mokslus, po 2 metų jei ne Lietuvos komandoje žais krepšinį, tai bent kur kitame Europos mieste. Amerika, apie kurią jaunuolis taip svajojo anksčiau, jo nesužavėjo.
Osvaldas pasakoja, kad krepšinis jį paviliojo vos tik pradėjusį lankyti mokyklą. Nuo vaikystės svajojo, kad išvažiuos į Ameriką, močiutei vis girdavosi, kad parveš jai milijoną.
Močiutė gindavosi, jog jai milijono nereikia - per daug, neturės kur dėti tiek pinigų. Tuomet vaikas pažadus pakeisdavo: „Jei ne milijoną, tai bent 100 litų parvešiu“, - vaikystę prisiminęs juokiasi krepšininkas.
Pasiekęs tai, ko taip troško, dabar jis juokdamasis sako, kad milijono dar neparvežė, bet nori arčiau namų parbėgti. Pagyvenęs svajonių šalyje Osvaldas įsitikino, kad gimtojo miesto niekas neatstos. „Iš tikrųjų, ne man ten gyventi. Vidutiniam žmogui Amerikoje sunku pasiekti ką nors daugiau - gyvenu taip, kaip ir Lietuvoje. Tai kam tuomet būti taip toli nuo savo krašto?“ - klausia vaikinas.
Šilutę įamžino tatuiruote
Niekas, pasak Osvaldo, jam Amerikoje neatstos gimtajame krašte likusių draugų, šeimos bei kitų kraštiečių. Pažinęs kitataučius vaikinas pataria nedejuoti, kad lietuvaičiai mažai šypsosi. „Nors Amerikoje net ir gatvėje prasilenkiant su nepažįstamuoju, jis jums šypsosi, tačiau nežinote, ar jis jums nusisukus nepakiš kojos. Bet jei lietuvis jums nusišypsos dėl kokios nors priežasties, iš karto žinosite, kad jis tai daro nuoširdžiai“, - patirtimi dalijasi jaunasis krepšininkas.
Osvaldas džiaugiasi, kad tarp tų besišypsančių veidų už Atlanto vandenyno surado ir nuoširdžių žmonių, kurie bet kada jam padės. O kiti piliečiai, pasak amerikiečiais nusivylusio vaikino, tik daug šneka. Dar Osvaldas pastebėjo, kad lietuviai užsieniečiams itin patinka. Krepšininkui teko laisvu metu padirbėti statybose ir įmonės direktorius gyrė, kad lietuviai - nuoširdūs, geri žmonės, nebijantys darbo.
Po 2 metų ketinantis grįžti arčiau namų, krepšininkas pataria jaunimui būtinai pabandyti pagyventi užsienyje. „Neskatinu emigracijos, bet pastebėjau, kad kai kurie keikia Lietuvą, žada išvažiuoti, bet taip joje ir lieka. Todėl patariu važiuoti - pamatys viską savomis akimis, pajus, kaip trūks artimųjų, supras, kaip sunku viską pradėt nuo nulio ir, neabejoju, dauguma sugrįš į namus jau kitaip galvodami apie savo gimtinę“, - sako vaikinas.
O Šilutės ilgesys Osvaldą spaudžia taip, kad jis visam gyvenimui kūną papuošė Šilutės vaizdais. Ant jo peties atsirado tatuiruotė su Lietuvos kontūrais, kuriuose - iškilę Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia, geltonasis tiltas ir Ventės rago švyturys. Taip pat meilę ir prisirišimą vaikinas išreiškė ir tėvams bei seseriai: ant riešo įrašė tėvų vardus - Miranda ir Šarūnas, dilbį papuošė sesers Brigitos vardas.
Osvaldas palinkėjo šilutiškiams keistis taip pat, kaip keičiasi kasmet gražėjantis jų miestas. „Nenustokit tobulėti ir keistis į gerąją pusę“, - ir sau, ir kraštiečiams linkėjo jaunasis krepšininkas.
