Viena didžiausių festivalio staigmenų – į sceną po kelerių metų pertraukos sugrįžtanti legendinė klaipėdiečių bliuzroko grupė „Kontrabanda“.
Susibūrusi prieš daugiau nei 20 metų, „Kontrabanda“ nuo pat pradžios pasirinko Lietuvos muzikinio pasaulio „pogrindį“, atsiribodama nuo pramogų verslo, tad kvietimas šiemet surengti koncertą Jūros šventėje buvo netikėtas.
Skambės pamėgti hitai
Grupės nariai sako pasiilgę scenos, savo gerbėjų, kuriems parengė ne vieną staigmeną. „Nė vienas neiname jaunyn. Tad kol dar laikas, norisi pagroti“, - trumpai tarstelėjo grupės lyderis Gintaras Grajauskas.
Po kelerių metų pertraukos „Kontrabanda“ grįžta atsinaujinusi. Buvusį gitaristą Vilių Ančerį pakeitė kitas klaipėdietis – Andrejus Dvorakovskis, Kęstučio Bublio mušamųjų skambesį papildo perkusija grojantis Dovydas Grajauskas. Prie grupės prisijungė ir kadaise kartu grupėje „Rokfeleriai“ grojęs saksofono meistras Arvydas Jakubėnas.
Penktadienio vakarą Teatro aikštės scenoje publika išgirs jau pamėgtus ir „undergroundo“ hitais tapusius grupės kūrinius – „Šeštos palatos bliuzas“, „Liga“, „Varge varge, vajė vajė“, „Terorozauro bliuzas“, o taip pat ir kelias visiškai naujas dainas.
Mįslinga ir nenuspėjama
Grupė „Kontrabanda“, suburta bosine gitara grojančio bei tekstus kuriančio ir dainuojančio žinomo poeto Gintaro Grajausko, yra savotiškas uostamiesčio fenomenas.
„Kontrabanda“ – viena mįslingiausių ir nenuspėjamiausių Lietuvos scenos grupių. Susikūrusi apie 1990-uosius, nuo 1993-ųjų grupė įrašė penkis albumus, iš kurių tik vienas („Blūdas“) tebuvo išleistas „legaliai“.
Visi likusieji albumai išleisti minimaliais tiražais neoficialiose „undergroundo“ leidyklose – kaip vėliau paaiškėjo, iš tiesų niekada ir neegzistavusiose ("Old Bones Records").
2008-siais „Kontrabanda“ tapo viena pirmųjų lietuviškų grupių, išradingai pasinaudojusių savo gerbėjų parama ir interneto teikiamomis galimybėmis, kai savo jėgomis išleido naują albumą „Gyv(a)i“, kurį gerbėjai galėjo užsisakyti iš anksto.
Liko ištikimi sau
Neįprasta ir grupės koncertinių pasirodymų geografija – nuo Geteborgo, Kopenhagos poezijos festivalių iki Konrado Adenauerio fondo vasaros festivalio Berlyne, nuo nelegalumo prieskonį turinčių koncertų mažyčiuose Lietuvos miesteliuose, į kuriuos suvažiuodavo „Kontrabandos“ gerbėjai iš visos šalies, iki koncerto, skirto Jimi Hendrixo jubiliejui Maskvoje.
Nuo 2002-ųjų grupė vadinosi „Rokfeleriai“ ir grojo džiazroką, o 2006-aisiais vėl grįžo prie senojo pavadinimo ir senojo stiliaus.
Anuometinis pasitraukimas nuo scenos “Kontrabandai”, G. Grajausko manymu, buvo naudingas: tuomet, kai kiti muzikantai mėgino kaip nors išgyventi, koketuodami su “popsu”, ar tiesiog tapo sraigteliais lietuviško “pramogų verslo” mašinoje, ironiškoji “Kontrabanda” tylėjo ir toliau augino savąjį mitą – kad sugrįžtų kaip iššūkis dabartinei "prodiuserinei” muzikai, užtvindžiusiai ir paskandinusiai lietuvišką eterį.
Maištininkų reputacija liko nesutepta – jie niekam neparsidavė ir su niekuo neflirtavo. Grojo patys sau, “pogrindyje”, trumpam partizaniškai išlįsdami į dienos šviesą, maskuodamiesi kitais vardais ir kitų stilių muzika ("Rokfeleriai") – tiesiog “darė savo darbą”, atkakliai ir nuosekliai.
Per savo gyvavimo laikotarpį „Rokfeleriai“ išleido du albumus, „Kontrabanda“ - keturis.
„Kontrabandos“ koncertas - penktadienį 21 val. Klaipėdoje, Teatro aikštėje.
