Juodkrantės gyventojas 51 metų A.Žilius mirė penktadienio rytą.
Jo mirtis iškart apaugo gandais. Vieni teigė, kad policijos dėmesio išvargintas vyras nusižudė, kiti aiškino, jog jis tapo dar viena tariamo pedofilų klano auka, o treti mano, kad vyras buvo pašalintas kaip kai kam pavojų keliantis liudytojas.
Alyvos į šią gandų ugnį įpylė tuoj po A. Žiliaus mirties „Facebook” pasirodęs vienos Venckų ir Kedžių šeimai artimos moters įrašas: „Kaip keista, prieš kelias dienas Juodkrantėje susitikome su Albertu, pabendravome, o jis staiga ėmė ir mirė.”
O galbūt kas nors padėjo numirti?
Juk keistų mirčių šioje istorijoje – jau ne viena ir ne dvi, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Policija teigia, kad A. Žiliaus mirtis nebuvo smurtinė. Trečiadienį blogai pasijutęs vyras buvo atvežtas į vieną Klaipėdos ligoninę, kurioje po dviejų parų, ankstyvą penktadienio rytą, užgeso medikų akivaizdoje.
Aiškios A. Žiliaus mirties priežasties policija nenurodė – esą vyrą pražudė alkoholis ir nuo jo išsivysčiusi kepenų cirozė, taip pat teigiama, kad jis mirė nuo sepsio – kraujo užkrėtimo.
Ištikimas bendražygis
A. Žiliaus ir D. Kedžio pažintis prasidėjo 2006 metais Juodkrantėje. Neblaivūs vyrai viename barų susimušė, o vėliau tapo neišskiriamais draugais.
2009 metų vasarą, kai minčių apie pedofilus apsėstas D. Kedys ieškojo tariamų dukters skriaudikų, A.Žilius nuolatos buvo šalia jo.
Vyras persikraustė į D. Kedžio namus Klonio gatvėje Garliavoje ir kurį laiką vaikščiojo su juo kaip asmens sargybinis, padėjo filmuoti mažametę draugo dukterį motelyje „Baltosios burės” ir jo apylinkėse.
Anksčiau nekart teistas A. Žilius elgėsi įžūliai – su D. Kedžiu atėjęs į motelį jis prisistatė prokuroru ir pareikalavo duoti kambario, kuriame esą 3 pedofilai tvirkino D. Kedžio dukterį, raktus.
Jei ne vizitai į „Baltąsias bures”, apie A. Žilių visuomenė galbūt nieko nebūtų žinojusi.
Jau po žmogžudysčių Kaune susidomėjus, koks žmogus matomas D. Kedžio filmuotoje vaizdo juostoje šalia motelio, buvo išsiaiškinta ir jo asmenybė.
Žinojo apie draugo planus
Iš pradžių su tyrėjais A. Žilius nebuvo kalbus, bet vėliau atskleidė vis įdomesnių detalių apie gyvenimą Kedžių namuose ir apie draugo planus žudyti jam neįtikusius žmones.
Tiesa, A. Žilius vengė pasakoti apie, kaip įtariama, D. Kedžio nušautus Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę.
Jis teigė žinojęs tik tiek, kad D. Kedys planuoja atsikratyti savo buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės ir jai padėjusio Andriaus Ūso.
A. Žilius taip pat neslėpė, kad 2009 metų liepos mėnesio pabaigoje padėjo D. Kedžiui įsigyti automobilį „Volkswagen Golf”, kuris žmogžudysčių išvakarėse buvo paliktas prie V. Naruševičienės namų.
Vėliau šiuo automobiliu D. Kedys bandė sprukti iš Kauno, bet Panemunėje pateko į avariją, todėl buvo priverstas grįžti į Piliuonos gatvę ir persėsti į „Volkswagen Transporter” mikroautobusą, kurį po žmogžudysčių buvo palikęs prie parduotuvės, tolėliau nuo V. Naruševičienės namo.
Bendrininkauti nesutiko
Mintis, kad taps žmogžudysčių bendrininku, A. Žilių išgąsdino.
Kaip vėliau D. Kedys pasakojo savo geram draugui Raimondui Ivanauskui, supratęs, kad žmogžudystės nėra tiktai garliaviškio fantazijos vaisius, A.Žilius nusigėrė ir išsiblaivęs išlėkė į Juodkrantę.
D. Kedys tokios A. Žiliaus išdavystės atleisti neketino.
Jis ne vieną kartą Albertą vadino bailiu ir grasino, kad susidoros ir su juo.
„Albertūcha buvo durnius, kai jisai jį paliko, sako, gal jį patį padės, nes išduos visą reikalą”, – apie D.Kedžio požiūrį į buvusį draugą R. Ivanauskas pasakojo savo sugyventinės Eglės Barauskaitės sesers vyrui.
Pokalbis buvo įrašytas R.Ivanausko namuose D. Kedžio laidotuvių dieną, 2010 metų balandžio 24-ąją.
Apie A. Žilių tą vakarą buvo kalbama ne kartą.
„O čia Albertūcha kalba tai čia, jisai nieko nežino, po mėnesio Drąska jį patį (keiksmažodis) dėsiu, nes jis sako išduos viską padla...” – temą tęsė R. Ivanauskas.
Kalbos apie D. Kedį skyrėsi
Po to, kai A. Žiliumi susidomėjo teisėsaugos pareigūnai, jis dingo iš Lietuvos ir į ją sugrįžo 2010 metų balandžio 20 dieną – praėjus trims dienoms po to, kai Kauno marių pakrantėje buvo rastas D. Kedžio kūnas.
A. Žilius buvo iškart sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo nužudant Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę.
Po 2 dienų išleistas iš areštinės A. Žilius pareiškė, kad jo draugą nužudė A.Ūsas ir jį reikia užkasti gyvą.
Vėliau įtarimai juodkrantiškiui buvo panaikinti, tačiau jis liko svarbus ir itin neparankus liudytojas Neringai Venckienei ir jos giminei.
Nors viešumoje A. Žilius apie mirusį draugą kalbėdavo tik gerai, su teisėsaugininkais jis buvo atviresnis.
Žurnalistams pasakojęs, kad 2009-ųjų rugpjūtį netoli Vilniaus D. Kedžio automobilį tariamai buvo užpuolę ginkluoti pedofilų gynėjai, A. Žilius tyrėjams prisipažino, jog tai tebuvo eilinis nusikalstamo pasaulio atstovų santykių aiškinimasis.
Prieš mirtį ruošėsi filmavimui
A. Žilius – ne pirmas tariamos bylos liudytojas, keistomis aplinkybėmis iškeliavęs anapilin.
2011-ųjų liepos pabaigoje iš gyvenimo pasitraukė Josifas Stankevičius, ilgą laiką budėjęs Klonio gatvėje.
Oficiali mirties priežastis – Juozukas, kaip jis visų buvo vadinamas, pasikorė. Bet kai kurios aplinkybės vertė abejoti šia versija.
Savo mirties dieną J. Stankevičius su draugu buvo susiruošęs žvejoti. Sutartoje vietoje jo nesulaukęs, draugas pabandė su juo susisiekti mobiliuoju telefonu, bet atsiliepė nepažįstamas vyriškis.
Žmogus teigė, kad J. Stankevičius pats padovanojo jam savo mobilųjį telefoną. Tai iškart pasirodė įtartina, nes visi pažinoję Juozą žinojo, kad telefonas jam buvo brangiausias daiktas, kurį jis turėjo ir kurį labai saugojo.
Vėliau paaiškėjo, kad likus porai dienų iki mirties J. Stankevičius ieškojo fotoaparato, kuriame būtų filmavimo kamera. Ką jis norėjo nufilmuoti, liko paslaptis.
J. Stankevičiaus lavoną radę žmonės teigė, kad ant vyro kūno buvo matyti smurto požymių, rankos buvo apdaužytos, tarsi prieš mirtį jis su kuo nors būtų mušęsis.
Tų pačių metų rudenį Kauno tyrėjai užsiminė, kad tyrimas dėl J. Stankevičiaus mirties bus atnaujintas, bet to nebuvo padaryta.
Pasikorė prieš apklausą
Ne mažiau paslaptinga buvo ir Vadimo Juškos iš Tytuvėnų mirtis. Jis rastas pasikoręs pernai spalio pradžioje.
V. Juška buvo vienas pirmųjų „violetinių”, kuris dar 2010 metų vasarą pradėjo nebetikėti Kedžių šeimos pateikta pedofilijos versija, o Klonio gatvėje budėjusius žmones vadino valkatomis.
Neapykanta „budėtojams” liko iki mirties, tačiau aršus N. Venckienės kritikas po kiek laiko tapo dar aršesniu jos gynėju.
Niekur nedirbantis V. Juška rašė N. Venckienę liaupsinančius straipsnius jo geriausio draugo kauniečio K. U. sukurtame interneto puslapyje, o nepritariančius tuometės teisėjos nuomonei visaip šmeiždavo ir žemindavo, sukurdamas apie juos nebūtų istorijų ir prikabindamas šlykščiausių etikečių.
V. Juška susidomėjo ir kauniečio Vaido Milinio nužudymą bei jo šeimos persekiojimą tiriantys teisėsaugininkai.
Vyras nekart buvo kviečiamas atvykti į apklausas, bet kiekvieną kartą surasdavo pateisinamų priežasčių, kodėl negali atvažiuoti į Kauną.
Bedarbis teisindavosi sergantis ar turintis išvykti į skubią komandiruotę, nors tuo pat metu Kaune dalyvaudavo D. Kedžio ir jo sesers šalininkų rengiamuose mitinguose bei piketuose.
Kai apklausos laikas pagaliau buvo suderintas, V. Juška pasikorė. „Aš jus visus myliu”, – parašė jis atsisveikinimo laiške.
Kad V. Juška nebuvo tik N. Venckienės gerbėjas, įrodo ir tai, jog buvusi teisėja dalyvavo laidotuvėse.
