Rokiškio rajono Antanašės kaimo gyventojas 59 metų Stasys Galvelis pasakojo, kad niekur neranda teisybės dėl kaimyno esą užgrobtos žemės. Vyras žurnalistus kvietė atvažiuoti ir savo akimis įsitikinti, kaip jam apsunkino gyvenimą kaimyno esą neteisėtai perkeltos valdos ribos, vietomis 30, o kai kur ir 50 centimetrų pasistūmėję į svetimą kiemą.
S. Galvelis guodėsi, kad rūpesčiai dėl žemės iš jo atėmė ramybę ir gyvenimo džiaugsmą. Šio vyriškio vargai ir žygiai dėl žemių ribos gerai žinomi ir seniūnijos darbuotojams.
„Abu neblogi žmonės, tik nežinia, kada ir kokia katė jiems kelią perbėgo, dabar jie pykstasi dėl visko. Dėl žemės, mėšlo, medžių, gyvūnų“, – telefonu sakė seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė.
Savo žemės nematavo
Antanašės kaimo pagrindinė gatvė iš abiejų pusių nusėta privačių sklypų ruožais. Nuo kelio žmonių valdas skiria dar keliolikos metrų sanitarinės zonos.
Įsukimą į S. Galvelio kiemą žymi brandžių liepų alėja.
Baltas mūrinukas stovi prie pat įvažiavimo keliuko, kitoje namo pusėje matyti daržas.
Kieme gausu prie traktoriaus kabinamos įvairios žemės ūkio technikos.
„Blogųjų“ kaimynų sklypo riba driekiasi ties įvažiavimo keliuku. Matyti nauji, žaliai nudažyti metaliniai tvoros stulpeliai, bet tinklo dar nėra. Nuo Galvelių kiemo gerai matosi renovuotas kaimynų namas, šiltnamis, greta jo žydintys gėlynai.
S. Galvelis rodo per visą sklypo ilgį besidriekiantį žemės įdubimą – jo tvirtinimu, tai ir yra tikroji valdų riba.
Tačiau jis pats kartu prisipažįsta, kad nė karto nesamdė geodezininkų ir nedarė jokių savo žemės matavimų. Turi tik sovietmečio laikų žemės ribų dokumentus.
Kitoje Galvelių sklypo pusėje yra seniūnijai priklausantis žemės rėžis, kuriame stovi kaimo biblioteka ir bendruomenės namai.
Nežino, ant ko pasirašė
S. Galvelis ant stalo kloja šūsnis teismo popierių ir įvairioms instancijoms rašytų skundų kopijų.
Kad padėtų aiškiau suformuluoti mintis, šeimininkas į svečius pasikvietė tolėliau gyvenantį kaimyną Vytautą Vasiliauską. Pokalbyje dalyvauja ir S. Galvelio sutuoktinė Birutė.
„Baisi nelaimė blogi kaimynai. Nei kur pasidėti. Tie pykčiai gyventi neduoda, sveikatą ėda“, – padėtį apibūdina S. Galvelis.
Vyras pasakoja, kad didieji nesutarimai prasidėjo pernai liepą, kai kaimynas pradėjo versti senus riboženklius ir įbetonavo stulpus naujai tvorai statyti. Pamatę kaimyno pusėje vykstančius darbus Galveliai susiėmė už galvos. Jų įsitikinimu, vieta tvorai buvo ruošiama svetimoje žemėje. Kada buvo pastatyti senieji žymekliai, niekas tiksliai nežino. Kai Galveliai čia atsikraustė 1976 metais, riboženkliai jau stovėję.
„Aname name gyveno kiti, su jais jokių pykčių nebuvę“, – kolūkių laikus prisiminė S. Galvelis.
Naujasis kaimynas atsikraustė 1997 metais. Perkant namus buvo būtina pasidaryti geodezinius matavimus. Žmogus samdė specialistus, sumokėjo pinigus ir gavo sklypo matavimų dokumentus.
„Mums nepranešė, mes nedalyvavom, bet ant popierių pasirašėm. Atnešė planus, nelabai supratom, kas ten yra, bet pasirašėm“, – apie žemės ribų patikslinimo procedūrą aiškino S. Galvelis.
Vyras tikino teiravęsis seniūnijoje, ar ir jam reikia kviestis geodezininkus. Išgirdęs atsakymą, kad jei neketina namų parduoti, neverta pinigų mėtyti vėjais, nes geodeziniai matavimai galioja tik kelerius metus.
Šaukėsi įgaliotinio pagalbos
Ramius kaimynystės vandenis sujudino kelininkai: taisydami įvažiavimo į sodybą perlaidą jie išvertė riboženklį.
„Tada prasidėjo matavimai, kaimynas ištraukė mano medinį kuolą, jo vieton įkalė metalinį, paskui vėl ištraukė, vėl medinį įkalė, matyt, mane erzino. Išėjau laukan ir pasakiau: ne tu riboženklius statei, ne tu ir traukaliok, o jis atkirto, kad jam trūksta žemės.
Pasikvietė matininką iš Rokiškio, tas atliko matavimus. Ribą vienoje vietoje net 70 centimetrų į mano pusę patraukė. Pasibaisėjau, kas čia dedasi, paskambinau seniūnui, įgaliotiniui. Atvažiavęs policininkas manęs klausia, kodėl trukdau pareigūnui dirbti, dar pažadėjo kelių šimtų litų baudą uždėti. O kodėl mano žemėn kala? Gyvenau 35 metus ir viskas buvo gerai, o dabar sugalvojo, kad žemės trūksta. Įgaliotinis liepė nesikišti, davė žodinį leidimą riboženklius kalti“, – pyko S. Galvelis.
Kaimynas „uždirbo“ baudas
Prakalbus apie baudas, S. Galvelis papasakojo, kad per kaimyno „malonę“ jau ne kartą teko pakratyti kišenę.
„Truputį pykomės ir anksčiau“, – prisipažino jis.
Prieš kurį laiką S. Galvelis nupjovė ant ribos augusius medžius. Prieš 16 metų pats juos buvo sodinęs. Du kamienai buvo S. Galvelio žemėje, kiti du – kaimyno.
Kai S. Galvelis nurėžė kaimyno sklype atsidūrusius gluosnius, tas iškvietė gamtos apsaugą. Už saugotinų medžių sunaikinimą S. Galvelis turėjo sumokėti 1 tūkst. litų baudą.
Dar vieną baudą antanašietis užsidirbo už mėšlą.
Iš tvarto išmėžtą mėšlą jis sukrovė netoli sklypų ribos. Aplink aukštą mėšlo krūvą iškasė griovelius, kad srutos turėtų kur nutekėti. Tada kaimynas iškvietė gamtosaugininkus, kad nutekėjusios srutos smirdi, teršia aplinką, galbūt net subėga į už kelių sklypų esantį žmonių tvenkinį.
S. Galveliui buvo skirta 100 litų bauda.
„Jei neturi tvarto ir gyvulių, neturi ir mėšlo. Nori mus priversti, kad nieko nelaikytume. Dabar, gamtosaugininkų patarimu, griovelį apklojom šiaudais“, – pasakojo vyras.
S. Galvelis įtaria, kad kaimynas nudaigojo ir jų seną katiną, specialiai esą pakišo gyvūnui žuvį su trišakiu meškerės kabliuku. Tas jį prarijęs nugaišo.
Remiasi abiejų parašais
S. Galvelis lėkė aiškintis ir į rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių, kodėl matininkas matavo kaimyno žemę ir pakeitė ribas. Sužinojo tik tiek, kad oficialiai niekur neužfiksuota jokie matavimai ir pakeitimai.
„Parašiau žemėtvarkos viršininkui skundą dėl pakeistų žemės ribų su policijos pagalba“, – savo žygius atpasakojo žmogus.
Valdininko atsakymas S. Galvelį pradžiugino: geodezinis matavimas nėra teisingas ir tvoros tvėrimas sustabdomas.
„Kaimynas tinklo nebetvėrė, bet tvoros stulpai tebebuvo mano žemėje. Prašiau savivaldybės žemėtvarkininkų atvažiuoti ir vietoje spręsti klausimą, bet jokių veiksmų nesulaukiau. Man pasiūlė kreiptis į teismą“, – skundėsi S. Galvelis.
Su dar vienu skundu S. Galvelis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą.
Iš ten irgi atskriejo atsakymas, jog dokumentuose neužfiksuota jokių žemės ribų pakeitimų. Tarnyba remiasi kaimyninio sklypo pirkimo metu darytais matavimais ir koordinatėmis, ant šio dokumento yra abiejų šalių parašai.
„Bet mano žemė turi būti iki griovelio. Visi sako, kad ribos nekeistos, o kaip yra realiai niekas nenori matyti. Nauji stulpai stovi mano žemėje“, – rodydamas žiemos metu darytas abiejų sklypų nuotraukas, kuriose matyti besidriekiantis nuo senų laikų likęs įdubimas, įrodinėjo S. Galvelis.
Keliuko iš kitos pusės nenori
Pasiteiravus, kodėl jis neužsisako geodezinių matavimų ir iš savo pusės nepatikslina žemių ribų, vyras gūžčiojo pečiais. Sakė, jam nelabai svarbu, metru daugiau ar mažiau tos žemės yra. Visa problema ne bendrame plote, o būtent riboje su kaimynu.
„Čia ne žemės, o pravažiavimo klausimas“, – patikslina jis.
Kaimynui savo valdas pastūmėjus į jų pusę, S. Galvelis nebepravažiuoja su technika. Vienas traktorius dar šiaip taip privažiuoja iki garaže įrengtų remonto dirbtuvių, o su užkabintais padargais jau vargiai beįsuka.
„Kai pamačiau, kad tveria tvorą, viską išmontavau, nukabinau agregatus nuo traktoriaus ir, pakabinęs ant baslio, pernešiau į kitą namo pusę. Ir seniūnijoj man sako: laikyk techniką ne vidiniame kieme, o kitoj namo pusėj. Bet ten nuo gatvės matyti, viską išvogs“, – kitaip perrikiuoti ūkio išdėstymo niekaip nesutiko S. Galvelis.
Kaimietis nenori pasinaudoti ir patarimu privažiavimą prie garažo pasidaryti iš kitos pusės, kur atstumas nuo namo iki gretimos valdos yra ne 3,8 metro, kaip dabartiniame keliuke, o kelios dešimtys metrų.
„Ten gi daržas“, – sako jis.
Kodėl tiek pykčio?
S. Galvelio kaimynas su žurnalistais bendravo, tačiau nesutiko kad jo žodžiai ir pavardė būtų viešinami. Jis kol kas nėra pralaimėjęs jokios bylos.
Žmogus aprodė savo sklypą, namus, atkreipė dėmesį į pro virtuvės langą matomą mėšlo krūvą kaimyno valdose, tačiau komentuoti konfliktinės situacijos nesutiko.
„Neturiu ką pasakyti, visi dokumentai teisme. Teisėjui geriau matyti“, – tik tiek šia tema ištarė jis.
„Buvo, kad giminės palikimo nepasidalijo, dėl kelių ar keliolikos hektarų pykosi, bet kad skųstųsi dėl centimetrų žemės ir į teismą kreiptųsi, mūsų apylinkėse to nebūta“, – susidariusia situacija stebėjosi vietiniai.
Kalbinti antanašiečiai tikino, kad ir vienas, ir kitas konflikto dalyvis, atskirai paėmus, yra geri žmonės, tad galvos neišneša, kad taip galėjo įsitraukti į beprasmį karą.A.Šveln
