Prieš kelias dienas didelio visuomenės atgarsio sulaukė paviešintas šios Vokietijos žemės finansų kontrolierių siūlymas optimizuoti penkių aukštųjų muzikos mokyklų Freiburge, Trosingene, Štutgarte, Karlsruhėje ir Manheime veiklą bei žemės valdžios pamąstymai šia tema.
Kontrolieriai pareikalavo nurėžti mokykloms finansavimą 5 mln eurų per metus ir sumažinti studentų skaičių. Taip pat buvo pasiūlyta įvesti kvotas bei mažiausiai 2000 eurų mokestį už semestrą ES nepriklausančių šalių studentams.
Tačiau Baden-Viurtemburgo žemės valdžia apsiribojo studentų skaičiaus bei dviejų mokyklų studijų programų apkarpymu. Mokesčio kitataučiams kol kas įvesti neketinama, o kvotų siūlymas iš viso atmestas, esą mokyklose reikia ugdyti geriausius nepriklausomai nuo tautybės.
Visa bėda, kad Vokietijos aukštosiose muzikos mokyklose net 30 proc. studentų sudaro korėjiečiai ir kinai. „Būtų nuostabu, jeigu jie būtų bent vidutiniškai gabūs. Tačiau bendras jų lygis yra nykus, - kalbėjo „ArtsJournal“ nepanoręs atskleisti savo pavardės garsus vokiečių profesorius. - Šie studentai, kaip ir vokiečiai, nemoka už studijas, kurios namuose jiems brangiai kainuotų.
Taigi už jų išsilavinimą moka Vokietijos mokesčių mokėtojai. Išeitų, kad maždaug aštuonios šalies aukštosios muzikos mokyklos (iš viso jų Vokietijoje yra 24) veikia vien dėl azijiečių. Tuo tarpu nuolat verkiame dėl žemo bendro kultūros lygio ir dėl to, kad Vokietijos talentų iškyla mažai palyginus su kitomis šalimis“.
Bet kuriuo atveju taupyti studentų iš ES šalių sąskaita vokiečiai, atrodo, nežada. Tad lietuviai ir toliau plūs nemokamai studijuoti Vokietijos aukštosiose mokyklose. Jos jau išugdė daug ryškių lietuvių muzikantų, tarp jų – kompozitorių Vykintą Baltaką, dirigentę Mirgą Gražinytę, smuikininkus Dalią Stulgytę ir Martyną Švėgždą, pianistus Guodą Gedvilaitę ir Gintarą Januševičių.
