Policininkų ignoruojamas A. Lobovas viešai per garsiakalbį bandė kreiptis į Jonavos policijos viršininką Vigintą Lukošių, prašydamas galų gale imtis priemonių dėl kontrabandinėmis cigaretėmis prekiaujančių čigonų.
Įstatymas reikalauja, kad panašios akcijos vyktų ne arčiau nei 25 metrai iki pastato. A. Lobovas stovėjo maždaug už 20 metrų.
„Buvau įsitikinęs, kad jau šį kartą tikrai sulauksiu arešto, tačiau man vėl skirta tik bauda, kurios aš niekada gyvenime nemokėsiu. Teisingumas triumfavo“, – iš teismo sprendimo tyčiojosi A. Lobovas, kuris buvo įnirtingas Drąsiaus Kedžio šalininkas.
Šis jonaviškis visuomenėje išgarsėjo ne tik kaip kovotojas prieš kontrabandinius rūkalus, tačiau ir kaip aktyvus Drąsiaus Kedžio šalininkas bei kovotojas prieš skiepus. Be to, A. Lobovas niekada nemoka jam paskirtų baudų, kurių suma – jau penkiaženklis skaičius.
Jonaviškis sako, kad šalyje nėra mechanizmo, kaip iš jo šias baudas būtų galima išieškoti.
– Andriau, kiek esate skolingas valstybei? – pasiteiravo lrytas.lt A. Lobovo.
– Nežinau. Aš baudų neskaičiuoju.
– Ar jaučiatės skolingas?
– Ne.
– Dėl ko įsivėlėte į pastarąjį konfliktą su Jonavos rajono policija?
– Aš bandžiau kreiptis į policijos vadovą, nes kitų būdų pasikalbėti nėra. Prie turgaus čigonai prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis ir niekas to negali sustabdyti.
Turiu daug pasiūlymų, kaip nutraukti prekybą kontrabandiniais rūkalais. Juos ir noriu pateikti. Vienas iš jų – organizuoto nusikalstamumo modelio imitavimas. Galima „organizuoti“ rūkalų pardavimą nepilnamečiams, o už tai yra griežtesnė atsakomybė.
Pats matau, kaip nepilnamečiai iš čigonų perka cigaretes. Ir man ši situacija atrodo visiškas nesusipratimas, valstybės pareigūnų neįgalumo požymis. Niekas nieko nedaro.
V. Lukošių aš jau užknisau. Kreipiausi ir į vidaus reikalų ministrą. Man atrodo nesuvokiama, kad čigonai, žmonės, kurie nebaigę mokyklų, kurie net nemoka rašyti ir skaityti, gali laužyti įstatymus ir elgtis kaip nori.
Todėl ir į V. Lukošių kreipiausi tokiu būdu. Konstitucijoje parašyta, kad valstybės tarnautojai turi tarnauti mokesčių mokėtojams.
– Taip, bet ar jūs pats esate mokesčių mokėtojas?
– Nesvarbu. Ne tai esmė. Tačiau jie privalo mane išklausyti. Jei aš sakau, kad vyksta nusikaltimas, jie turi jį neutralizuoti. Pagaliau, pareigūnai už tai gauna pinigus.
– Jei tu būtumėte V. Lukošius, ką darytumėte? Pareigūnai ir teisėjai sako, kad kova su čigonais yra lyg kova su vėjo malūnais.
– Visų pirma, su tokiais „durneliais“, kaip aš, kalbėčiausi. Be to, kaip ir minėjau, „suorganizuočiau“ cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Reiktų klausytis ir jų telefoninių pokalbių, juk jie cigaretes perka, jiems kažkas jų tiekia. Viskas yra įmanoma.
Tačiau apie ką galim kalbėti, kai pareigūnai sugauna čigonus, prekiaujančius cigaretėmis, o teismas, neįrodęs kaltės, tas cigaretes vėl grąžina?
Kaip galima gyventi tokioje valstybėje? Gyvendamas joje ir pats tampi nusikaltėliu. Kartais galvoju, kad gal geriau emigruosiu.
– Ar suvokiate, kiek džiaugsmo emigravęs suteiktumėte daugeliui žmonių, kuriems įkyrėjote?
– Ačiū. Bet jie nesulauks. Neemigruosiu.
– Bandėte kreiptis į policijos vadovą. Bet gal teko kalbėtis ir su tyrėjais, kurie tiria panašias bylas?
– Jie su manimi nesikalba. Juk yra labai protingi ir viską žino.
– Sakote, kad gyvendamas tokioje valstybėje lengva tapti nusikaltėliu. Ar kalbate apie save?
– Važinėju be techninės apžiūros kortelės, be draudimo. O kam, jei galima ir taip? Nemoku baudų. Man niekas nieko negali padaryti. Nėra būdų, kaip iš manęs baudas išreikalauti.
– Būdų yra. Juk tam yra antstoliai.
– Būdų yra tiems, kas dirba. Aš „popieriuose“ esu „ubagas“ – neturiu nieko. Tačiau realiame gyvenime turiu viską. Tad patariu visiems – gyvenkite kaip aš.
Esu kaip tas čigonas, kuris kaupia baudas, bet daro savaip. Aš baudas ignoruoju. Nes valstybė man leidžia taip elgtis.
– Nemažai žmonių, matyt, nesuvokia, kam jums ta nuolatinė kova su čigonais ir kontrabandinėmis cigaretėmis. Gal tai tik savireklama?
– Dvidešimt metų nerūkau ir negeriu. Esu visiškas abstinentas. Trejus metus jau kovoju su šia čigonų veikla. Netrukus aš, ko gero, pradėsiu mėtyti akmenis į valdžios institucijų langus. O ką daryt?
Aš manau, kad alkoholiu, tabaku yra naikinami Lietuvos žmonės. Jie tampa ligoniais, invalidais, vergais. Man dėl to yra baisu. Baisu ir dėl vaikų. Pats mačiau, kaip vaikai iš čigonų perka cigaretes.
O juk vaiką lengviausia įtraukti į visą šitą mėšlą. Prie blogio yra lengviausiai priprantama. Kai yra pasiūla, atsiras ir vartotojų. Aš tiesiog noriu, kad visuomenė būtų sveika ir nesirgtų.
Pamenu, po mano rašymų į Vidaus reikalų ministeriją buvo organizuoti reidai, į Jonavą atvažiavo pareigūnų iš kitų miestų, jie gaudė čigonus. Žiūrėjau ir galvojau: „Žmonės, ką jūs darot, kam visa tai?“ Rezultatas niekinis, tokios akcijos kainuoja daug lėšų, o prekyba vyksta ir toliau, čigonai baudų nemoka.
Jei žmogus nesuvokia, ką daro, reikia jį siųsti į kalėjimą. Negalima jo įspėti dešimt kartų ar skirti beprasmes baudas. Jis to nesupranta, baudų nemoka. Tai koks tokių baudų tikslas?
Negalima tam eikvoti valstybės lėšų. Atrodo, kad visi – policija, teismai, valdininkai – neva dirba. Bet tai – tik butaforija.
Pats paprasčiausias būdas – sugriežtinti atsakomybę. Antrą kartą pagavo – ir į kalėjimą. Dabar jie tiesiog renka baudas. Tas pats, kaip ir su automobilio technine apžiūra. Gali turėti milijoną baudų. Ir kas iš to?
– Tačiau ar jūs manote, kad kovos esmė – kontrabandiniai rūkalai? Yra ir dar blogesnis dalykas – narkotikai.
– Tai prašau, kovokite. Negali vienas Lobovas daryt visko. Nors aš esu patriotas, bet manęs vieno per mažai. Antra vertus, netiesa, kad vienas lauke – ne karys. Karys. Pažiūrėkite į mane.
– Jei jau kovojate ir domitės prekyba kontrabandiniais rūkalais, greičiausiai žinote ir tai, kad dažnai jomis prekiauja motinos, kurios turi mažamečių vaikų, todėl negalima jų, anot jūsų, sodinti į kalėjimą. Arba įkliūva kūdikio besilaukiančios moterys.
– Kokia problema? Vaikus – į prieglaudą. Iš padoresnių šeimų vaikai atimami, o iš čigonų – negalima? Kokį pavyzdį tokia motina rodo savo vaikams? Kartojau ir kartoju – išspręsti šią problemą galima. Reikia tik didesnio noro, griežtesnės atsakomybės.
Kita vertus, gal kažkam naudinga, kad cigaretėmis prekiauja čigonai? Juk tai didžiuliai pinigai.
– Ar pats bendravote su čigonais?
– Žinoma. Bet ką daug su jais kalbėti? Pyksta jie ant manęs, grasina. Dar anksčiau jiems patariau užsiimti kita veikla – tegul kuria, dainuoja, šoka. Kaip Radžis. Bet jie sako, kad yra prasigėrę, apsvaigę nuo narkotikų ir savo gyvenimo būdo nebekeis.
Bet ir vėl, auga jų pačių vaikai, kurie bus lygiai tokie patys. Tai ką veikia mūsų vaikų teisių apsaugos specialistai?
– Kaip į jūsų veiklą žiūri jūsų paties vaikai?
– Teigiamai. Vyriausia dukra studijuoja Mykolo Romerio universitete ir ketina būti policijos pareigūne.
Kita irgi ketina rinktis policininkės kelią. Sieksiu, kad visi šeši mano vaikai taptų pareigūnais. Kai mane nušaus, bus kam nusikaltimą ištirti.
