Jūros šventės burės iškeltos – Klaipėda pradeda švęsti

Linksmintis ir švęsti šį savaitgalį visa Lietuva traukia į Klaipėdą. Čia prasidėjo jau 54-oji Jūros šventė. Po kelių vėjuotų ir vėsių savaičių pilkus debesis, o kartu ir nerimą dėl prasto oro išsklaidė vėl pasirodžiusi saulė. Tad šventės rengėjai neabejoja, kad svečių gausa šiųmetis renginys nė kiek nenusileis iki šiol buvusiems.

Jūros šventės karalystės šeimininkui merui Vytautui Grubliauskui įteikta Taikos vėliava.<br>T. Bauras
Jūros šventės karalystės šeimininkui merui Vytautui Grubliauskui įteikta Taikos vėliava.<br>T. Bauras
Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

Jul 25, 2013, 5:55 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 2:51 PM

Linksmybių pradžią paskelbė aukštai iškelta Jūros šventės vėliava. Ji suplevėsavo virš istorinės miesto rotušės, kuri XIX amžiaus pradžioje buvo tapusi laikina Prūsijos karalių rezidencija. Siekiant priminti karališką istorinę Klaipėdos praeitį, visas šias tris dienas Klaipėda skelbiama Jūros šventės karalyste.

„Tai truputį kitokia karalystė, čia karaliumi pasijus kiekvienas šventės dalyvis ir svečias. Kviečiu visus švęsti smagiai, išradingai, bet kartu ir atsakingai. Būkime verti karūnos", - šventės atidarymo iškilmėse kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Kviečia linksmintis karališkai

Kylant Jūros šventės karalystės vėliavai, miesto merui V. Grubliauskui įteikta Klaipėdai itin svarbi regalija – Taikos vėliava. Ji naudojama taikos ir karo metu saugant meno, mokslo įstaigas. Taikos vėliava plevėsavo virš aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, ne kartą pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos.

Taikos vėliavos komitetas 2012 metais pradėjo skelbti Taikos miestus, siekiančius kultūros prioriteto visuomenės gyvenime. Jūros šventės metu Taikos miestu tampa ir Klaipėda.

Pakilus šventės vėliavai iškilmingai atidaryta ir Didžioji Jūros šventės karalystės mugė. Šiemet joje dalyvauti panoro dar daugiau tautodailės meistrų ir verslininkų – iš viso beveik 700. Prekybininkų palapinės tradiciškai nusidriekė palei Danės krantinę, abipus Biržos tilto. Mugė veiks visas tris dienas nuo 9 val. ryto iki vėlaus vakaro.

Šį savaitgalį Klaipėdoje laukiama atvykstant kelių šimtų tūkstančių svečių. Šiųmetės šventės programoje – arti šimto renginių, tad žadama, kad kiekvienas čia pasijus išties karališkai.

Skirtingai nei anksčiau, šiemet organizatoriai pasistengė, kad koncertais ir pramogomis pasimėgautų pati įvairiausia publika. Tokios muzikos stilių įvairovės šventės istorijoje dar nebuvo. Pagrindiniai šventės koncertai vyks penktadienio ir šeštadienio vakarais didžiosiose scenose Kruizinių laivų terminale ir Teatro aikštėje.

Pagerbs žuvusius jūroje

Jūros šventėje tradiciškai bus atiduota duoklė jūrininkams. Šeštadienio vidurdienį, gaudžiant miesto bažnyčių varpams ir trumpam nutilus muzikai, iš laivų bus nuleisti vainikai ir gėlės, taip pagerbiant žuvusius jūroje.

Ši tradicija – viena seniausių, gyvuojanti nuo pirmosios Jūros šventės, kuri įvyko 1934 metais.

Pagerbti žuvusius jūrininkus į jūrą kasmet plaukia šimtai žmonių. Norintieji prisijungti kviečiami rinktis į Kruizinių laivų terminalą šeštadienį nuo 10 val. ryto. Pasak rengėjų, pirmenybė patekti į laivus bus suteikta tiems, kurie su savimi atsineš gėlių.

Masiniame žygyje laivais kasmet savanoriškai dalyvauja valstybinės ir privačios laivybos, jūrų krovinių kompanijos. Ceremonijai vadovauja ir ją organizuoja Karinės jūrų pajėgos. Karinis laivas „Aukštaitis“ rikiuotėje plauks pirmasis.

Už jo kolonoje rikiuosis dar 25 laivai. Jūros šventės svečius, diplomatus, miesto ir šalies vadovus plukdys Karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“ bei pramoginis laivas „Venus S“. Atėjusius be kvietimų nemokamai plukdys 13 mažųjų laivelių ir keltas „Kintai“, plauksiantis iki jūros vartų. „Tuos, kurie baiminasi pykinimo ir prastos savijautos, primygtinai rekomenduoju plaukti keltu „Kintai“, jis palydės rikiuotę iki jūros vartų ir sugrįš atgal“, – aiškino vienas renginio organizatorių Vidas Pakalniškis.

Flotilė jūroje bus matoma nuo Melnragės, Girulių paplūdimių. Netilpusius į laivus ar neketinančius plaukti organizatoriai kviečia pagerbti žuvusius jūroje 12 val. metant gėles į jūrą ar marias nuo krantinių, molų.

Paradai – ir vandenyje, ir ant kranto

Išskirtinius Jūros šventei skirtus pasirodymus parengė Klaipėdos miesto teatrai, kūrybinės organizacijos. Juos stebėti bus galima visame senamiestyje – Tiltų ir Turgaus gatvėse, Atgimimo aikštėje, taip pat Danės krantinėse.

Be kitų tradicinių renginių, jau antrąkart vyks Dangės flotilė – istorinių laivų paradas Danės upėje. Akis džiugins ir senovinių automobilių paradas miesto gatvėmis, kurį rengia Klaipėdos senovinių automobilių klubas „Seni kibirai“.

Visą Jūros šventės renginių programą galima rasti interneto tinklalapyje adresu www.jurossvente.lt.

Šeštadienio vidurnaktį, skambant paskutiniams didžiųjų Jūros šventės karalystės koncertų akordams, dangų nušvies įspūdingi fejerverkai, kuriuos šiais metais Klaipėdai dovanoja bendrovė „Fortum Klaipėda“.

Šiųmetės Jūros šventės biudžetas siekia milijoną litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.