J. Andriuška savo kovos su liga istoriją atskleis šiandien ir rytoj Klaipėdoje vykstančiame tarptautiniame forume „ŽIV Europoje ir kaimyninėse šalyse“.
Renginį, kuriame susirinko valdžios institucijų, medikų ir pacientų organizacijų atstovai iš Lietuvos ir Rytų Europos, inicijavo J. Andriuškos įkurta ŽIV infekuotus žmones Lietuvoje vienijanti asociacija „Pozityvus gyvenimas“.
Gydyti pradeda vėlai
J. Andriuška įsitikinęs, jog jo kova su mirtį sėjančiu virusu sėkmingai baigėsi tik dėl to, kad jis laiku gavo gydymą. Šiandien tuo dar negali pasigirti apie pusė infekuotojų Lietuvoje. Pasak juos ginančių organizacijų, profilaktikos priemonės, efektyviausi vaistai ir ne mažiau svarbi psichologinė pagalba prieinama ne kiekvienam. Laiku neužtikrinus antivirusinio gydymo, didėja tikimybė infekcijai plisti toliau.
Lietuvoje ŽIV infekuotus žmones gydyti pradedama vėliau nei kitose Europos šalyse, kai imuninė sistema būna gana smarkiai pažeista. Dėl to susirūpinusios pacientų organizacijos jau kreipėsi į Europos Komisiją.
Aptarti su ŽIV plitimu susijusias problemas ir surengti tarptautinį forumą apsispręsta Klaipėdoje, kuri investavo nemažai biudžeto lėšų ir viruso plitimą sustabdė.
„Klaipėda – vienintelis Lietuvos uostamiestis, kuriame vyksta intensyvūs prekių mainai, o tuo pačiu ir didelis žmonių judėjimas. Būtent todėl miestas pirmasis susidūrė su problemomis, kurias sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Šiandien statistika mums nėra palanki, nors sergamumo rodikliai ir stabilūs“, - teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
Plinta lytiniu keliu
2012 metais iš 2136 nustatytų naujų infekuotųjų net 483 – klaipėdiečiai.
Nuo 1996-ųjų Klaipėdoje pradėti steigti anoniminiai konsultaciniai kabinetai, vykdomos prevencijos programos. Per beveik 20 metų Klaipėdos miesto savivaldybė išleido apie pusantro milijono litų kovai su ŽIV plitimu.
„Ši veikla tikrai pasiteisino, nes jau daugelį metų mieste nebepastebime infekcijos pikų, galime teigti, kad situacija yra stabili“, - sakė J. Asadauskienė.
Nuo 2005-ųjų ŽIV nustatoma vidutiniškai 10-20 asmenų. Šiemet Klaipėdos apskrityje jau diagnozuota 13 naujų ŽIV atvejų, iš jų 10 – Klaipėdos mieste.
Uostamiestyje pastebima nauja tendencija – vis daugiau žmonių ŽIV užsikrečia lytiniu keliu.
Lietuvoje AIDS pirmąkart diagnozuota 1988 metais. Po 8-erių metų nustatytas ir pirmasis ŽIV nešiotojas, užsikrėtęs vartodamas intraveninius narkotikus.
Per mėnesį vieno infekuotojo gydymas antivirusiniais vaistais atsieina 2-3 tūkst. litų.
