Buvusio Palangos vaikų darželio privatizavimo istorijoje - V. Uspaskicho pavardė

Palangos savivaldybė iš jos priteistus pusę milijono litų bandys išgelbėti Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris jau priėmė kurorto skundą.

Šio vaikų darželio pastato Palangoje taip ir nenupirkęs buvęs „darbietis” V. Žylė iš kurorto savivaldybės prisiteisė sumokėtą pusės milijono litų avansą.<br>E. Kazlaučiūnaitė
Šio vaikų darželio pastato Palangoje taip ir nenupirkęs buvęs „darbietis” V. Žylė iš kurorto savivaldybės prisiteisė sumokėtą pusės milijono litų avansą.<br>E. Kazlaučiūnaitė
Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus

Jul 26, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 2, 2018, 2:35 PM

Daugiau nei 500 tūkst. litų Palanga prarado praėjusių metų gruodį Lietuvos aukščiausiajam teismui atmetus savivaldybės kasacinį skundą ir palikus galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą.

Buvo pripažinta, kad iš privatizuojamą pastatą pirkti ketinusio šiuo metu Vokietijoje gyvenančio 50 metų palangiškio Vyganto Žylės gautą pusės milijono litų avansą savivaldybė turi be teisinio pagrindo ir šiuos pinigus minėtam asmeniui turi grąžinti su palūkanomis.

Savivaldybę suviliojo avansu

Palanga praturtėjo 2007 metų lapkritį Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtinus V. Žylės ir savivaldybės pasirašytą taikos sutartį.

Tuomet savivaldybė įsipareigojo tęsti nutrauktą buvusio vaikų darželio pastato privatizavimo procedūrą, o didžiausią kainą pasiūlęs ir aukcioną laimėjęs V. Žylė – pirkti pastatą ir sumokėti pažadėtą pinigų sumą – daugiau nei 21 mln. litų.

Užtikrinant būsimos sutarties įsipareigojimų įvykdymą abiejų šalių susitarimu, V. Žylė savivaldybei pervedė 500 tūkst. litų, kurie būtų buvę įskaičiuoti į pastato pardavimo kainą.

Tačiau buvusio vaikų darželio pastatas taip ir liko nenupirktas, nes iki sutarties pasirašymo likus kelioms dienoms V. Žylė ėmė kelti papildomas sąlygas.

Galiausiai pirkėjui atsisakius pasirašyti parengtą sutartį Palangos valdžia nutarė privatizuojamą objektą laikyti neparduotu.

Sumokėtas pusės milijono litų avansas liko miestui, nes pagal taikos sutarties sąlygas jis negrąžinamas, jei už parduodamą pastatą nesumokama visa suma.

Avansą pavyko prisiteisti

Iš pradžių V. Žylė teismuose bandė nuginčyti Privatizavimo komisijos sprendimą ir priversti savivaldybę toliau tęsti pastato pardavimo procedūrą.

Tačiau pirkėjas liko nieko nepešęs.

Jo skundus atmetęs Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai nusprendė, kad pastato pirkėjas elgėsi nesąžiningai, o pardavimą nutraukusi Palangos savivaldybė – teisi.

Tuomet V. Žylė dar kartą kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas jam priteisti sumokėtą avansą.

Ieškovo teigimu, pagal taikos sutartį šie pinigai savivaldybei galėję likti tik tuo atveju, jei pirkimo–pardavimo sutartis būtų pasirašyta, o jis nebūtų sumokėjęs likusios objekto kainos.

V. Žylės ieškinį patenkinusį teismo sprendimą paliko galioti aukštesnės instancijos teismai.

Įsiteisėjus Aukščiausiojo teismo nutarčiai Palangos savivaldybė jau pervedė 250 tūkst. litų ieškovo broliui vilniečiui Rolandui Žylei, kuriam buvo perleistos reikalavimo teisės.

Užtarimo ieško Strasbūre

Tačiau nemažą pinigų sumą prarandanti Palangos valdžia nenuleidžia rankų.

Savivaldybės teisininko Vytauto Korsako manymu, nustatę, kad avansas savivaldybei galėjo likti tik pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, teismai neatkreipė dėmesio, jog V.Žylė pažeidė taikos sutarties esmę – nustatytomis sąlygomis atsisakė pirkti pastatą.

Kurorto valdžia Europos žmogaus teisių teismui bandys įrodyti, kad prisidengęs taikos sutarties aiškinimu žemesnės instancijos teismas negalėjo nustatyti, jog nereikia vykdyti aukštesnės instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties ir įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Jei Strasbūro teismo žodis bus palankus Palangos savivaldybei, jai atsiras pagrindas atnaujinti civilinę bylą dėl pusės milijono litų avanso.

Siūlė nerealią kainą

Beveik prieš 8 metus privatizuojamo buvusio vaikų darželio „Saulutė” viešąjį aukcioną laimėjęs tuometis Darbo partijos Palangos skyriaus pirmininkas V. Žylė savo pasiūlyta kaina daug ką pribloškė.

Už 965 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų pastatą kartu su valstybės nuomojamu 76,52 aro žemės sklypu jis pasiūlė per 21 mln. litų.

Ši suma daugiau nei pustrečio karto viršijo pradinę privatizuojamo objekto kainą. Antroje vietoje likusi Panevėžio įmonė už darželį siūlė tik 12,5 mln. litų.

Jau tada V. Žylės siūloma kaina atrodė nereali. Tuo metu arčiau jūros esantis buvęs „Jūratės” baseinas su 116 arų žemės sklypu buvo parduotas tik už 16 mln. litų.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigė, kad tokią sumą už darželį gali mokėti tik avantiūristas arba pinigų neturintis kur dėti žmogus.

2004 metais Darbo partijos sąraše į Seimą kandidatavęs V. Žylė deklaravo turįs 200 tūkstančių litų skolų. Jo turtas buvo vertinamas vienu milijonu 100 tūkstančių litų, o piniginių lėšų turėjo 881 tūkst. litų.

Prognozės, kad V. Žylė neturi pasiūlytų pinigų, pasitvirtino – jis ėmė vilkinti objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą teigdamas, jog jam reikia daugiau laiko susipažinti su sutartimi.

Vėliau pirkėjas ėmė derėtis su savivaldybe dėl pasiūlytos sumos išmokėjimo dalimis.

V.Uspaskicho šešėlis

Jau tada Palangoje netilo kalbos, kad faktinis pastato pirkėjas yra greta darželio „Vikondai” priklausantį poilsio pastatą turintis Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.

Pastato pirkimą V. Žylė pradėjo vilkinti kaip tik tuomet, kai V. Uspaskichas nuo gresiančios bylos pasislėpė Rusijoje.

Šiemet už pustrečio milijono litų šį pastatą su žemės sklypu nusipirko Gargždų statybos įmonė „BM Service”.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.