„Mano vardu pirkimo išsimokėtinai sutartį sudarę ir tą vaizdo kamerą įsigiję sukčiai, kurie dabar jau nuteisti, už ją mokėti atsisakė, nes tą daiktą iš jų paėmė policija. Tai kodėl už ją turėčiau mokėti aš?” – skėsčiojo rankomis 68 metų Algimantas Stučinskas, su bedarbe žmona gyvenantis iš 700 litų pensijos.
Gindamasis nuo bendrovės „General Financing” ir antstolių reikalavimų sumokėti daugiau nei pusantro tūkstančio litų skolą už vaizdo kamerą, pensininkas jau antrus metus mina advokatų kontorų ir teismų slenksčius.
Žadėjo sargo darbą
Su trimis sukčiais – po kelis kartus teistais kauniečiais 46 metų Gintaru Narbutu ir 27 metų Deividu Petraičiu bei tuo metu dar nepilnamečiu jonaviškiu Vitalijumi Č. – ukmergiškis susidūrė 2010-ųjų birželį.
„Aš šlaviau gatvę prie namų, kai priėję jie pasiūlė sargo darbą už tūkstantį litų dėvėtų drabužių parduotuvėje. Liepė pagalvoti ir pažadėjo vėl atvykti po kelių dienų”, – prisimena A. Stučinskas.
Septynių klasių išsilavinimą turintis ir visą gyvenimą mūrininku dirbęs A. Stučinskas susigundė šiuo pasiūlymu.
Kai nepažįstami vyrai vėl pasirodė sutartu laiku, jis pasiėmė dokumentus ir sėdo į jų automobilį.
Nuvežę pensininką į Kauną, aferistai nuėjo neva sutvarkyti įdarbinimo dokumentų, o vėliau sugrįžę paprašė A. Stučinsko padėti nusipirkti televizorių – esą pensininkai tuo metu jį galėjo įsigyti su 50 proc. nuolaida.
Ukmergiškis ir vėl patikėjo jiems savo dokumentus ir visur, kur tik buvo prašomas, pasirašė.
Už tai jis gavo 200 litų atlygį ir buvo parvežtas į Ukmergę.
Įmoką sumokėjo žmona
Kitą dieną į pensininko namus atvykę vyrai pakvietė važiuoti į darbo vietą.
Tačiau pakeliui jie dar užsuko į Ukmergėje buitine technika prekiaujančią parduotuvę „Justinija”.
Šį kartą A. Stučinsko buvo paprašyta išsimokėtinai nupirkti vaizdo kamerą „Sony”, kainuojančią per pusantro tūkstančio litų.
Pradinį įnašą, anot A.Stučinsko, turėjo sumokėti G. Narbutas, D. Petraitis ir Vitalijus Č., nes prieš tai jie buvo atsiėmę iš jo išvakarėse duotus 200 litų.
Sukčiai pinigus žadėjo netrukus grąžinti, tačiau po šio sandėrio A. Stučinskas jų daugiau nebematė – tariami darbdaviai, liepę ukmergiškiui jų palaukti prie parduotuvės, pradingo.
Patiklus pensininkas apgavikų laukė kelias valandas, kol galiausiai spjovė ir parėjo namo.
Apie tai, kas nutiko, vyras papasakojo savo 59 metų žmonai Onai.
Įtarę, kad darbą žadėję vyrai gali būti apgavikai, sutuoktiniai kitą dieną nuėjo į parduotuvę „Justinija” ir pasiteiravo, kiek kainavo vyro vardu įsigyta vaizdo kamera.
Iš pardavėjos jie sužinojo ne tik pirkinio kainą, bet ir tai, kad niekas už jį pirmojo įnašo nesumokėjo.
Dėl to sunerimusi O. Stučinskienė nieko nelaukusi iš savo piniginės pardavėjai atskaičiavo 192 litus.
Netrukus A. Stučinskas jį apgavusius sukčius atpažino išvydęs jų nuotraukas laikraštyje ir kreipėsi į policiją.
Vaizdo kamerą konfiskavo
Trijulė netrukus buvo sulaikyta. Paaiškėjo, kad G. Narbutas bei D. Petraitis sukčiavo ne tik Ukmergės, bet ir Alytaus, Šiaulių, Kauno ir Jonavos rajonuose.
Siūlydami darbą ir už tai prašydami nupirkti įvairios technikos, jie apgavo keturis pagyvenusius ukmergiškius.
Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko dešimt mėnesių, per tą laiką vienas nukentėjusiųjų mirė.
2011 metų spalio 14 dieną Ukmergės teismas G. Narbutui skyrė pustrečių, D. Petraičiui – vienų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o Vitalijui Č. laisvė apribota pusantrų metų laikotarpiui.
Taip pat jiems priteista atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems ir bendrovei „Snoro lizingas” – iš viso per 7 tūkstančius litų.
Pagal šį nuosprendį daiktinis įrodymas – vaizdo kamera „Sony” buvo konfiskuota ir perduota valstybės nuosavybėn.
Antstolė vaizdo kamerą paėmė iš Ukmergės policijos komisariato, kur ji buvo saugoma, kol įsiteisės nuosprendis, ir perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Praėjusiais metais ši vaizdo kamera buvo parduota už tūkstantį litų.
Antstolis atsiuntė raginimą
Bendrovė „General Financing”, su kuria A. Stučinsko vardu buvo pasirašyta pirkimo išsimokėtinai sutartis, baudžiamojoje byloje jokio ieškinio nebuvo pateikusi, tačiau po metų, nesulaukdama įmokų už vaizdo kamerą, šį ukmergiškį dėl skolos padavė į teismą.
Ukmergės teismas 2012 metų balandžio 2-osios nutartimi pasiūlė ieškovui – bendrovei „General Financing” – pakeisti byloje atsakovą A. Stučinską į atsakovus G. Narbutą, D. Petraitį ir Vitalijų Č., nes jie baudžiamojoje byloje buvo pripažinti kaltais dėl sukčiavimo, o A. Stučinskas buvo vienas nukentėjusiųjų.
Tačiau pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikianti bendrovė „General Financing” keisti atsakovą atsisakė.
Tų pačių metų birželį šios įmonės civilinį ieškinį išnagrinėjęs Ukmergės teismas jį atmetė, padarydamas išvadą, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. Stučinskas neturėtų civilio proceso tvarka atlyginti ieškovo patirtų nuostolių dėl nusikalstamą veiką vykdžiusių ir toje pačioje byloje kaltais pripažintų asmenų veiksmų.
„Bendrovė „General Financing” su apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris, nesusipažinęs su baudžiamąja byla, jos ieškinį patenkino. Man antstolis atsiuntė raginimą šį sprendimą vykdyti geruoju.
Iki jis bus įvykdytas, man dar bus apskaičiuoti papildomi keli šimtai litų delspinigių ir palūkanų. Man tai – didžiuliai pinigai.
Teismuose juk sėdi protingi žmonės – kaip jie nesupranta, kad aš tiems sukčiams tebuvau nusikaltimų įrankis, kad jie piktnaudžiavo mano pasitikėjimu. Aš buvau šventai įsitikinęs, kad tik padaręs tai, ko jie prašo, gausiu pažadėtą sargo darbą”, – guodėsi A. Stučinskas.
Šią savaitę jis parašė kasacinį skundą Aukščiausiajam teismui ir nepraranda vilties, kad nereikės padengti svetimų skolų.
