Kalėjimo administracija bei kitos institucijos (visuomenės sveikatos centras, priešgaisrinė tarnyba ir kt.) privalo registruoti visus gaunamus skundus, kad ir kokio turinio jie bebūtų, ir atsakyti į juos per 20 dienų.
„Jei nuteistųjų reikalavimai ar prašymai pagrįsti, nereikia nė raštu kreiptis.
Susitinkame su besiskundžiančiuoju, pasikalbame ir sprendžiame problemą, - teigė laikinai einantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas Kęstutis Liaudanskas. - Nuolatinis skundų rašinėjimas - izoliacijos poveikis.
Nuteistieji trokšta dėmesio ir jaučiasi labai svarbūs, kai parašo skundą, ir jo tirti atvyksta įvairių tarnybų specialistai.
Įkyrių rašinėtojų iš 1253-jų nuteistųjų yra vienetai, tačiau jie atima didelę dalį pataisos namų pareigūnų darbo laiko“.
Daug laisvo laiko turintys kaliniai yra kūrybingi skundų ir prašymų rašytojai.
„Prašau leisti išpažinti islamą“, - į kalėjimo administraciją raštu kreipėsi vienas nuteistasis.
Prašalaičiui tai būtų juokingas prašymas, juk pataisos namuose (kaip ir kur nors kitur) niekas neišdavinėja leidimų išpažinti kokią nori religiją.
O pareigūnai privalėjo šį prašymą užregistruoti ir oficialiai atsakyti kaliniui, primindami jam apie Konstitucijos garantuojamą tikėjimo laisvę.
Kitas nuteistasis raštu pareikalavo išaiškinti, kokį psichologinį poveikį jam turės karceryje praleistas laikas.
Į šį klausimą savo dvasios sveikata susirūpinusiam kaliniui atsakė iš visuomenės sveikatos centro atvykusi specialistė.
Kitas nuteistasis savo skunde rašė: „Kai lyja, už lango lietvamzdžiu bėgantis vanduo trukdo ilsėtis“. Ką atsakyti į tokį skundą, kurio turinys paneigia seniai žinomą faktą, jog vandens šniokšimas, lietaus keliami garsai veikia raminamai?
Tačiau dauguma skundų - apie materialias problemas.
Visuomenės sveikatos centrui skundžiamasi dėl sudužusio veidrodžio, drėgmės karceryje.
„Nulūžo spintelės rankenėlė. Prašau atsakyti raštu“, - reikalavo vienas kalinys. Visiems suprantama, jog nulūžusi rankenėlė nuteistajam mažiausiai rūpi, tai yra tik didesnio dėmesio troškimas.
Marijampolės pataisos namai turi savotišką rekordininką. Ne pirmą kartą už grotų atsiduriantis marijampolietis, pravarde „Ledinis“, šiemet į visuomenės sveikatos centrą nusiuntė jau apie 70 skundų.
Apie nuluptus lempų gaubtus kaliniai informuoja Marijampolės priešgaisrinę tarnybą, nors galėtų kreiptis į būrio viršininką ar pataisos namų ūkio dalį.
„Kaliniai, deja, puikiai žino tik savo teises, o ne pareigas.
Juk niekas iš pašalies į uždarą zoną neateina ir nesubjauroja kamerų, neišdrasko radijo taškų, nesudaužo veidrodžių.
Nuteistieji mūsų pataisos namuose praleidžia ne po vienerius metus.
Dažniausiai reikalavimus dėl gyvenamosios aplinkos jie adresuoja kitiems, tik ne sau.
Pavyzdžiui, švara ir tvarka laikosi tik tose kamerose, kurias remontuoja patys nuteistieji. Kai tik iš jų į laisvę išeina paskutinis vadinamasis remontininkas, tuomet viskas - patalpos vėl niokojamos.
Prieš kurį laiką suremontavome trivietę kamerą. Po trijų dienų du joje gyvenę nuteistieji siaubte nusiaubė patalpas.
Jie nesugebėjo paaiškinti, kodėl išniekino kitų triūsą. Iš kaltininkų sąskaitų pataisos namams buvo pervesta apie 600 litų“, - pasakojo lrytui.lt pataisos namų darbuotojai.
Jie neabejoja, jei nuteistieji kamerose gyventų po du tris, būtų mažiau skundų ir problemų.
Marijampolės pataisos namuose yra gyvenamųjų patalpų, kuriose metų metus leidžia nuo 10 iki 30 vyrų. Jų įpročiai, požiūris į švarą bei tvarką yra skirtingi, todėl vien dėl buities ar higienos dalykų atsiranda problemų ir skundų.
Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca teigė, jog šioje įstaigoje Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai dėl įvairių skundų lankosi kiekvieną savaitę.
Dažnas nuteistasis reikalauja, jog tokie specialistai atvyktų iš Vilniaus, nes Marijampolės - ne tas lygis.
Prieš kurį laiką keli nuteistieji bei vieno jų žmona Marijampolės visuomenės sveikatos centrui pasiskundė dėl tarakonų.
Kaišiadoryse gyvenanti D., aplankiusi Marijampolėje laisvės atėmimo bausmę atliekantį vyrą, ne tik pasišiurpino jo pasakojimu apie tarakonus, bet ir su sutuoktinio daiktais parsivežė jų į namus. „Kaliniai irgi yra žmonės, todėl jų gyvenimo sąlygos turi būti normalios.
Vyras man skundėsi, jog tarakonų kameroje rasdavo maiste, naktį jie ropodavo kūnu.
Kameroje vyras turėjo televizorių, kuris vakarais imdavo keistai išsijunginėti. Kai aparatą išardė pažiūrėti, kas darosi, aptiko daugybę tarakonų.
Vyras pasakojo, jog tarakonų yra visuose keturiuose pastato, kuriame ir jis gyvena, aukštuose.
Nuteistieji už savo pinigus yra priversti pirkti tarakonų gaudykles, nes daugiau niekas nesirūpina.
Gyvų ir negyvų tarakonų po ilgalaikio pasimatymo aš parsivežiau namo kartu su televizoriumi“, - pasakojo lrytui.lt pasiskundusi nuteistojo žmona.
Ji iš karto apie pasišlykštėjimą keliančius gyvius pranešė Kalėjimų departamentui, Marijampolės ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrams, pareikalavo, jog Marijampolės pataisos namai imtųsi skubių priemonių.
„Ten, kur švaru, tarakonų nėra. Nuteistiesiems nuolat primename:„Nemėtykite maisto gyvenamosiose patalpose, plaukitės grindis, nes niekas neateis ir neišplaus“.
Kai kurių nuteistųjų kambariuose po lovomis - anei dulkelės.
Kova su tarakonais pataisos namuose yra tokia pati kaip daugiabučiuose namuose. Jei kaimynas nesitvarko, naikink nenaikinęs tarakonus savame bute, nebus jokio rezultato“, - teigė direktoriaus pavaduotojas Z. Kunca.
Pataisos namai turi dezinfekcijos priemonių, tarakonų gaudyklių, kurių duodama nuteistiesiems.
„Gavę skundų dėl tarakonų, nuvykome patikrinti. Apsilankėme besiskundusiųjų patalpoje. Vienas nuteistasis teigė, jog tarakonų nėra, trys šaukė, kad yra. Taip ir nesupratome, kaip yra iš tiesų.
Tarakonai yra aktyvūs naktį, mes lankėmės dieną, gal todėl šių parazitų nepastebėjome.
Pataisos namai yra sudarę sutartį su specialia įmone, kuri teikia dezinfekavimo paslaugas“, - teigė Marijampolės visuomenės sveikatos centro darbuotojai.
Laisvę ilgiems metams praradę vyrai, ne pirmą kartą teismo pasiųsti už grotų, jautriai ir net kaprizingai reaguoja į gyvenimo sąlygas už spygliuotos tvoros.
Vieni kaliniai skundžiasi, jog jiems trūksta bendravimo, kiti - patys pasiprašo į baudos izoliatorių, nes bendravimas su likimo broliais jiems tampa nepakenčiamas.
Vieniems kameroje - per šalta, kitiems - per šilta.
Pataisos namų pareigūnai pastebėjo, jog sumažėjo skundų dėl rūkymo. „Anksčiau nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose. Tačiau pamažu ši problema išnyko. Patys nuteistieji su ja susitvarkė - rūko tik lauke.
Dabar gyvenamosiose patalpose oras švaresnis. Jaunesni vyrai mėgsta deginti smilkalus.
Beje, nuteistieji sparčiai jaunėja. 50-mečiai pataisos namuose save jau laiko senjorais. Jie ramiai ir be didelių skundų skaičiuoja dienas iki atsivers kalėjimo vartai“, - pasakojo lrytui.lt pareigūnai.
Nuteistieji skundėsi ir skųsis, kartais reikalaudami tokių gyvenimo sąlygų, kokių, ko gero, neturėjo net laisvėje.
Dabartiniai kaliniai puikiai išmano įstatymus, pataisos namams privalomas higienos normas ir - geriausiai - savo teises.
Priminimas, jog jis atsidūrė ne sanatorijoje, o kalėjime, nuteistąjį labiau suerzins, nei privers objektyviau pažvelgti į savo gyvenimą. „Nė vienam neparašėme: „Atvykite, atvažiuokite pas mus“. Visi patys čia atsirado“, - kartais replikuoja pareigūnai įkyriai besiskundžiantiems nuteistiesiems.
Tačiau pastarieji turi savų argumentų: arba „taip išėjo“, arba „sėdžiu, nors nekaltas“.
