Popiežiaus sekėju Lenkijoje vadinamas kukliai gyvenantis, nemokamai bažnytines paslaugas teikiantis ir parapijiečių nuomonės paisantis 52 metų kunigas Wojciechas Lemanskis, rašo „Lietuvos rytas“.
Savo kolegų dvasininkų pasipūtimą, dviveidiškumą, prabangos pomėgį bei nutolimą nuo tikinčiųjų kritikuojančio W.Lemanskio vyresnybė niekada nemėgo ir skirdavo dirbti tiktai į atokias, mažas parapijas.
Popiežiumi išrinkus panašias vertybes propaguojantį Pranciškų, kunigas W. Lemanskis ėmė dar drąsiau kritikuoti konservatyvius kolegas tautiečius. Už tai prieš mėnesį jam buvo uždrausta pareikšti nuomonę žiniasklaidoje, o neseniai jis buvo nušalintas nuo pareigų.
Nušalintą kunigą ėmęsi ginti šalies intelektualai bei parapijiečiai nusiuntė skundą į Vatikaną, bet bausmę skyrusį 70 metų arkivyskupą Henryką Hoserį savo ruožtu vieningai užstojo kiti hierarchai ir klerikalinė žiniasklaida.
Religijotyros profesorius Zbigniewas Mikolejka teigia, jog kunigą W. Lemanskį išgelbėti gali vien popiežius Pranciškus, nes konflikto eiga parodė, jog Lenkijos bažnyčią valdo permainų nenorintys konservatyvūs dvasininkai.
Kunigą sykį jau apgynė
Jasenicos parapija priklauso Varšuvos Pragos rajono vyskupijai, kuriai vadovauja būtent arkivyskupas H. Hoseris, nemėgstantis kuklų kunigų gyvenimo būdą propaguojančio W. Lemanskio.
2010 metais H. Hoseris sugalvojo minėtą kunigą perkelti į dar didesnį užkampį, tačiau Jasenicos tikintieji kito kunigo neįsileido.
Vatikanas įsiklausė į tikinčiųjų skundą ir nurodė palikti W. Lemanskį ramybėje.
H.Hoseriui savimeilę įžeidė ne tik šis tikinčiųjų maištas, bet ir aštrūs kunigo W. Lemanskio pareiškimai savo asmeniniame interneto dienraštyje.
Dvasininkų dvikova
W. Lemanskis kritikavo dvasininkų gąsdinimą, jog iš Bažnyčios šalins tuos seimūnus, kurie balsuos už dirbtinio apvaisinimo bei partnerystės įstatymą, legalizuojantį tos pačios lyties asmenų vedybas. Kunigas tvirtino, jog Bažnyčia negali kištis į politiką, ir ragino pakalbėti apie dvasininkų alkoholizmo bei pedofilijos problemas.
H. Hoseris neslėpė labai konservatyvių pažiūrų ir skelbė, jog feminizmas bei tolerancija homoseksualumui yra pavojingiau nei komunistinė ideologija, nes giliau įsiskverbia į žmogaus vidų.
H. Hoseris bičiuliaujasi su Nigerijos dvasininku Johnu Bashobora, kuris giriasi, kad padedamas Biblijos prikelia mirusiuosius.
Neseniai H. Hoseris Varšuvos futbolo stadione surengė susitikimą su J. Bashobora. Patikėję žiniuonio pažadais išgydyti nuo depresijos bei kitų ligų jo pasiklausyti susirinko 60 tūkst. tikinčiųjų – daugelis jų suvažiavo iš gūdžių kaimų.
H. Hoseriui kartu su kitais vyskupais ėmus grasinti, jog nekrikštys vaikų, gimusių po dirbtinio apvaisinimo, W. Lemanskis užstojo pastaruosius ir paragino tėvus tokias savo atžalas krikštyti jo parapijoje.
W. Lemanskis parašė viešą laišką Agnieszkai Ziolkowskai, kuriame atsiprašė šios merginos, kuri pirmoji viešai prisipažino gimusi po dirbtinio apvaisinimo, už skriaudas ir įžeidimus, patirtus iš dvasininkų.
Mergina pareiškė, jog dėl dvasininkijos plūdimo ryžosi išstoti iš Bažnyčios, o W.Lemanskis paprašė likti ragindamas nebijoti, nes „H. Hoseris niekada netaps premjeru”.
Arkivyskupas – antisemitas?
W. Lemanskis paviešino, kad H. Hoseris įkalbinėjo jį neginti žydų, o su tuo nesutikus sykį paklausė: „Ar tik nebūsi apipjaustytas?”
Arkivyskupui nepatiko W. Lemanskio aktyvumas kuriant draugijas, siekiančias pagerbti išžudytų žydų atminimą.
Nepatiko ir tai, jog W. Lemanskis pasiūlė įkurti bendrą žydų ir katalikų tarybą ir buvo vienintelis katalikų kunigas, kartu su žydais dalyvavęs atidengiant Jedvabno kaimo išžudymui skirtą paminklą. Varšuvos žiniasklaida teigia, jog tokia H.Hoserio bei kitų hierarchų pozicija rodo įsišaknijusį vietos Bažnyčios vadovų antisemitizmą.
Sąsajos su žudynėmis Afrikoje
Dar sunkiau nei dėl antisemitizmo H. Hoseriui einasi atremti kaltinimus sąsajomis su žudynėmis Ruandoje.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza” žurnalistas Wojciechas Tochmanas Ruandoje praleido keletą metų rengdamas knygą apie 1994 m. genocidą, kai hutų karinės grupuotės išžudė apie milijoną tutsių. Žurnalistui kilo įtarimų, kodėl popiežiaus nuncijumi Ruandoje dirbęs H.Hoseris prieš pat žudynes išvyko iš to krašto ir grįžo joms pasibaigus.
Šį genocidą aprašę žurnalistai ir tarptautinių tyrimo institucijų atstovai teigia, jog kai kurie kunigai žudė ir prievartavo aukas.
H. Hoseris niekada neatsakė į jam mestus kaltinimus, o vien pareiškė, jog Bažnyčia neturėjo nieko bendra su žudynėmis ir stengėsi jas nutraukti.
W. Tochmanas knygoje priminė, jog Ruandos gyventojai iki šiol per žudynėms atminti skirtus renginius Katalikų bažnyčios atstovus laiko nepageidaujamais.
Tarptautinio Ruandos tribunolo konsultantė Linda Melvern teigia, jog H. Hoseris priklausė Ruandos elitui ir bičiuliavosi su žudynių iniciatoriais, tad stebisi tuo, jog arkivyskupas nejaučia jokios kaltės nei dėl savo, nei dėl Bažnyčios pasyvumo per genocidą.
