Rytų Europa jie vadina buvusiai Sovietų Sąjungai priklaususias šalis. Ypač daug nusikaltimų, anot danų spaudos, daro nusikaltėliai iš Lietuvos ir Rumunijos. Būtent šie nusikaltėliai sudaro didžiausią dalį Danijos kalėjimuose kalinčių užsieniečių.
Padaugėjo 18 procentų
Jau trečius metus iš eilės Danijos kalėjimuose ir areštinėse daugėja sulaikytųjų iš Rytų Europos šalių.
Danų interneto dienraštis politiken.dk rašo, kad dar niekada anksčiau Danijos kalėjimuose ir areštinėse nekalėjo tiek daug užsieniečių.
Už grotų kasdien sėdi vidutiniškai po 387 kalinius iš Rytų Europos šalių. Nuo 2011 metų tokių kalinių Danijos kalėjimuose padaugėjo 18 procentų.
Kali už įsilaužimus
„Labiausiai Rytų Europos šalių piliečių kalėjimuose padaugėjo pernai“, – konstatavo Kopenhagos kalėjimų inspektorius Peteris Vesterhedenas.
Tai patvirtino Sionderborgo kalėjimo prižiūrėtojas Peras Schultzas. Iš 26 jo prižiūrimų kalinių 16 yra lenkai ir lietuviai. Jie čia kali už įsilaužimus.
Nacionalinis tyrimų centras paskelbė, kad 2012 metais 15–25 proc. įsilaužimų šalyje padarė nusikaltėliai iš kitų šalių. Panaši situacija išliko ir šiemet, pirmąjį šių metų pusmetį.
Dauguma nusikaltėlių – kauniečiai
Šiuo metu kaliniai iš Rytų Europos šalių sudaro dešimtadalį visų sulaikytųjų. Tarp kalinių – daugiausia lietuvių ir rumunų.
Danijos pareigūnai pastebėjo, kad jie yra savotiškai pasidalinę teritorijas, kuriose darbuojasi. Lietuviai dažniausiai vykdo įsilaužimus Jutlandijoje, o rumunai darbuojasi Zelandijoje.
Danijos pareigūnų nuomone, tokį pasiskirstymą galėjo lemti tai, kad naujos nusikaltėlių grupės plūsta ten, kur jau darbuojasi jų pažįstami.
Danai atkreipė dėmesį ir į tai, kad dauguma Danijoje sulaikytų nusikaltėlių čia atvyko iš Kauno. Tokį nusikaltėlių kauniečių antplūdį danai sieja su dideliu nedarbu šiame mieste.
Siūlo pigesnius kalėjimus
Danijos kalėjimų asociacijos atstovai siūlo kalinius iš Rytų Europos kalinti pigesniuose kalėjimuose.
Kalėjimų asociacijos vadovas Kimas Osterbye mano, kad bausmę atlikusius užsieniečius reikėtų, jei įmanoma, deportuoti. Kitu atveju reikėtų jiems skirti pinigų integracijai į Danijos visuomenę. Kadangi sulaikytieji niekada nebuvo Danijos visuomenės dalimi, skirti papildomai pinigų integracijai atrodo netikslinga. Todėl siūloma kalinius iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių kalinti pigesniuose kalėjimuose.
Danijos parlamentarė Karina Dehnhardt Lorentzen pritaria, kad užsieniečiams kaliniams netinka tos pačios integracijos programos, kurios taikomos įkalintiems danams. Jos nuomone, geriau susitelkti ties tuo, kad bausmę atlikę užsieniečiai būtų sėkmingai parsiųsti į savas šalis ir integruotųsi ten.
Todėl bus siekiama, kad Danijoje nusikaltimus padarę užsieniečiai būtų išsiųsti kalėti į savo gimtąsias šalis, ypač Lenkiją, Rumuniją ir Lietuvą.
Parengė Giedrė Balčiūtė
