Kur gauti pinigų, jei bankai paskolos nesuteikia, o greitųjų kreditų bendrovės smaugia žvėriškomis palūkanomis?
Išeitis – kreiptis į privačius skolintojus. Jų teikiamų paskolų metinės palūkanos sukasi apie 15–30 proc. Tiesa, numatyti nemenki delspinigiai, be to, paskola negali būtų didesnė nei 45 proc. įkeičiamo turto vertės, kurią nustato antstoliai.
Būna kaprizingų paskolų
58 metų R. P. (pavardė redakcijai žinoma) individualia veikla – komercinių paskolų teikimu – verčiasi 12 metų, iš jų pastaruosius penkerius dirba pagal verslo liudijimą.
„Tai mano darbas, iš kurio gyvenu. Pinigai yra mano darbo įrankis, kaip artojo – plūgas”, – paaiškino vilnietis, dažniausiai skolinantis žmonėms po 50–150 tūkst. litų.
Dauguma skolininkų – maždaug 80–90 proc. – paskolą grąžina laiku. Bet kitos paskolos vadinamos kaprizingomis, nes siekiant jas susigrąžinti tenka pavarstyti ir notarų, ir teismų duris.
Viena tokios negrąžintos skolos istorija – itin įsimintina.
Pinigus perskolino draugei
Dar 2008-aisiais R. P. paskolino 120 tūkst. litų vienai savo pažįstamų, sutaręs, kad skolą grąžins po pusmečio.
Skolino nenoromis, žinodamas, kad moteris skolintus pinigus nori paskolinti dar kartą, savo bičiulei, ir užsidirbti iš palūkanų skirtumo.
„Tokiam tikslui paskolą verčiau jau imti banke.
Bet mano pažįstama neatlyžo”, – prisimena pašnekovas.
Kaip ir dera, R. P. su skolininke sudarė paskolos sutartį, kurioje numatė 5 proc. metinių palūkanų.
Nedaug, nes juk skolino savam žmogui. Bet paskolai garantuoti moteris turėjo įkeisti vieną iš dviejų savo butų.
Be to, jeigu skolą grąžinti bus delsiama, pirmus metus palūkanos padidės iki 20 proc., jei dar ilgiau – iki 24 proc.
Kai skolininkė, nesuskubusi grąžinti pirmosios paskolos, paprašė paskolinti nors keliems mėnesiams dar 54 tūkst. litų, buvo įjungtas ir netesybų saugiklis – 0,3 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.
„Visa bėda, kad ta moteris iš manęs gautus 120 tūkst. litų paskolino savo draugei. Ir ja pasitikėdama nesudarė normalios sutarties.
O draugė ėmė ir atsuko nugarą. Ji neatgavo pinigų, neatgavau jų ir aš”, – pasakojo R.P.
Taip 2009-ųjų pabaigoje prasidėjo teismų maratonas.
Moteris pradėjo bylinėtis su savo drauge, o R. P. su savo pažįstama – hipotekos teisme. Ir skaičiuoti delspinigius.
Maždaug po pusantrų metų ginčų skolininkė R. P. paprašė susitarti taikiai ir padėti iš banko gauti paskolą, kad ji galėtų grąžinti savąją skolą.
Taika buvo trumpalaikė
Per pusantrų metų, iki 2011-ųjų rugsėjo, 174 tūkst. litų paskola kartu su delspinigiais ir palūkanomis ūgtelėjo iki 292,5 tūkst. litų.
„Moters prašymu sudarėme taikos sutartį. Sutarėme, kad ji perleis pagrindinę skolą bankui. Ir visus ginčus, kaip ir delspinigius, pamirštume. Tačiau ji paskolos banke taip ir nepasiėmė”, – pasakojo kreditorius.
2011-ųjų pabaigoje R. P. kreipėsi į hipotekos teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kadangi per teismo skirtą laiką moteris su kreditoriumi neatsiskaitė, teismas areštavo jos įkeistą butą.
Įspeista į kampą moteris grąžino 70 tūkst. litų. Jų pakako padengti palūkanas (jos siekė apie 26 tūkst. litų) ir daliai delspinigių.
Tačiau sumokėjusi tuos pinigus moteris atskiru skundu kreipėsi į apygardos teismą, užginčydama skolos dydį.
Teismas sustabdė bylos eigą, panaikino įkeisto turto areštą, o kartu – ir notaro sprendimą.
Dedasi litas prie lito
Tol, kol R.P. su skolininke bylinėjosi, hipotekos teismo neliko, o skolų išieškojimas pagal hipotekos (turto įkeitimo) lakštą buvo patikėtas notarams.
„Anksčiau už 150 litų žyminį mokestį hipotekos teismas išnagrinėdavo bylą. Dabar mokestį tenka mokėti notarams, bet jo dydis jau 420 litų.
Negana to, sprendimą vykdantiems antstoliams reikia mokėti 1600 litų. Be to, pagal naująją tvarką, antstoliai reikalauja turto įvertinimo, dabar tai kainuoja 400 litų – keturiskart daugiau nei anksčiau.
Reikia samdyti ir advokatą, kad jis tinkamai parengtų skolos duomenis notarui. Tai – dar 300 litų”, – skaičiavo „Lietuvos ryto” pašnekovas.
Vilniečio įsitikinimu, skolininkams suteikta daug teisių ir jie gali vilkinti bylą neribotą laiką.
Veikusi sistema sugriuvo
Pastaruosius penkiolika metų kreditoriams atgauti pinigus iš skolininkų padėjo apylinkių hipotekos teismai.
Hipotekos teisėjai žinojo, kokių dokumentų reikalauti iš skolininkų, kokių – iš kreditorių.
Sistema veikė sklandžiai. Tačiau pernai ji buvo sugriauta.
Praėjusiais metais teisingumo ministro įsakymu visas skolų išieškojimo procesas buvo permestas ant notarų pečių. Jie tam visiškai yra nepasirengę – neturi aiškių teisinių normatyvų.
Notarai, pavyzdžiui, neturi teisės priimti švelnesnių sprendimų nei numatyti paskolos sutartyje, negali įrašyti į vykdomąjį įrašą delspinigių, jei jų nėra hipotekos lakšte, taip pat negali nurodyti tos pinigų sumos, kurią skolininkas jau yra grąžinęs.
Naudodamiesi tokia situacija skolininkai notaro veiksmus iškart apskundžia teismui, o bylinėjimais vyksta labai ilgai.
Į tokius spąstus pateko ir R. P., kuris paskolino pinigų savo pažįstamai.
Notarų vykdomųjų raštų – vis daugiau
* Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, notarų parengtų vykdomųjų įrašų daugėja. 2012 m. liepą, po reformos, buvo išduotas vos vienas vykdomasis įrašas, rugpjūtį – 43.
* Pernai, pradedant rugsėju, kas mėnesį notarai išdavė po 100–200 vykdomųjų įrašų. Iš viso per 2012 m. antrąjį pusmetį išduoti 805 vykdomieji įrašai.
* 2013 m. per pirmąjį pusmetį išduotas 951 vykdomasis įrašas – vidutiniškai po 150–200 per mėnesį.
