Šiemet už mokslą nemokės 15,8 tūkst. universitetų ir kolegijų pirmakursių – beveik 5,5 tūkst. mažiau nei 2009-aisiais, kai įvestas studijų krepšelis.
Studentų priėmimui vadovavęs Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto prorektorius Pranas Žiliukas įsitikinęs, kad derėtų reguliuoti ir už studijas mokančių pirmakursių skaičių.
– Pastaruosius kelerius metus jūs ir jūsų kolegos nuolat kalbėjote apie sutrikusią pusiausvyrą tarp socialinių ir techninių mokslų studentų skaičiaus ir pabrėždavote technologijų svarbą. Atrodo, padėtis keičiasi? – pasiteiravome P. Žiliuko.
– Šiemet kaip pirmąjį pageidavimą studijuoti socialinius mokslus universitetuose rinkosi 44,47 proc. stojančiųjų, pernai tokių buvo 47,1 proc., o užpernai – 51,3 procento.
Manau, įsiklausoma į visuomenėje vykstančią diskusiją apie socialinių ir techninių mokslų pusiausvyrą.
Tokie svarstymai vyksta visoje Europoje.
Technologijos mokslus šiemet kaip pirmąjį pageidavimą vien universitetuose rinkosi 14,5 proc. stojančiųjų, pernai – 13,17 proc., o 2011-aisiais – 12,36 proc.
Pamažu auga ir skaičius tų, kurie stoja į fizinius mokslus.
Šiemet juos rinkosi 7,5 proc., pernai 6,5 proc. stojančiųjų. Tokie skaičiai jau kelia optimizmą.
– Kasmet gausėja besirenkančiųjų studijuoti mediciną. Taip yra ne tik mūsų šalyje?
– Išties kasmet maždaug dviem procentais daugėja ketinančių tapti medikais.
Šiemet biomedicinos mokslus kaip pirmąjį pageidavimą universitetuose rinkosi beveik 20 proc. stojančiųjų.
Tačiau tai nacionalinis ypatumas, Europoje medicinos studentų skaičius tiek nedidėja.
Manau, jauni žmonės viliasi gydytojais dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.
– Bet neseniai Vilniaus darbo biržoje sutikau ne vieną jauną žmogų su gydytojo diplomu.
– Taip yra todėl, kad jie nenori išvažiuoti iš didžiųjų miestų ir pradėti savo karjeros mažesnės vietovės gydymo įstaigose.
– Aukštųjų mokyklų varžytuvėse dėl geriausių studentų ir studijų krepšelių vėl laimi Vilniaus universitetas. O kaip sekėsi kitiems?
– Šiemet pageidavimų stoti į Vilniaus universitetą, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo, bet šis skaičius vis tiek viršija kitų mokyklų rodiklius bent du kartus. Tai rodo šio universiteto pajėgumą.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiemet sulaukė 100 pageidavimų mokytis daugiau nei pernai.
Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetai – mažiau.
Tačiau ir stojančiųjų šiemet beveik 3 tūkstančiais mažiau nei 2012-aisiais. 2013-aisiais registravosi 41 tūkst. kandidatų, pernai – beveik 44 tūkstančiai.
Manau, valstybės finansuojamų vietų skaičius pernai buvo apkarpytas pernelyg drastiškai. Smarkiai išaugo konkurencija. Tarkim, biomedicinos, taip pat socialinių mokslų studijų kryptyje ji tapo kone kosminė.
Vien pirmuoju pageidavimu dėl nemokamos vietos medicinos ir sveikatos krypčių grupėje varžėsi 6,59 pretendento, verslo ir teisės – 6,93.
– Kokie šiemečiai būsimieji studentai – geriau ar prasčiau pasirengę? Kokia dalis abiturientų rinkosi studijas Lietuvoje?
– Galime pagirti savo vaikus, tikrai daug abiturientų mokslus baigė gerai. Tačiau, žinoma, ne visi tokie.
60 procentų šiųmečių abiturientų stoja į Lietuvos kolegijas ar universitetus.
Kiti važiuoja mokytis į užsienį, nutaria dirbti.
Apie 14 tūkstančių šiemečių stojančiųjų bendrojo lavinimo mokyklas baigė ankstesniais metais.
Pasitaiko, kad į aukštąsias mokyklas stoja ir tie, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo prieš 15 metų.
O tokių, kurie gimnaziją baigė per pastaruosius dešimt metų, yra tikrai nemažai.
Jie, beje, būna motyvuoti, gerai žino, ko nori.
