Praėjusį savaitgalį dvidešimtąsias konkordato su Vatikanu metines paminėjusioje Lenkijoje pasigirdo balsų, raginančių šią neva gėdingą sutartį nutraukti.
Garsus filosofijos ir bioetikos profesorius Janas Hartmanas konkordato sutartį pavadino pasišaipymu iš demokratijos, sukeliančiu vien neigiamas pasekmes pasaulietinei valstybei.
J. Hartmanas pareiškė, kad įsipareigojimo nesikišti viena į kitos reikalus laikosi tik valstybė, o Bažnyčia nuolat lenda į politiką ir reiškia vis naujas pretenzijas. Filosofas priminė, kad premjeras Donaldas Tuskas nė karto nerašė laiško į Vatikaną, reikalaudamas Bažnyčioje suvienodinti vyrų ir moterų teises, pritarti abortų bei prezervatyvų legalizavimui. Tuo tarpu vyskupai nuolat spaudžia, pamokslauja vyriausybei ir net graso nepaklusnius politikus šalinti iš Bažnyčios.
J. Hartmanas teigia, kad konkordatas simbolizuoja suverenumo išsižadėjimą Bažnyčios naudai, ir primena, kad dešinieji taip baidosi Berlyno ir Maskvos įtakos, tačiau nereaguoja į Vatikano „okupaciją“. Filosofas sako, kad jeigu Vatikanas save apibūdina kaip valstybę ir konkordatą pasirašo jos vardu, tai Vatikano pasiuntiniai kunigai privalo elgtis kaip ir kitų šalių diplomatai – nesikišti į Lenkijos vidaus reikalus.
Tai, kad Bažnyčia nesilaiko konkordato įsipareigojimų, patvirtino ir Visuomeninių reikalų instituto raportas. Pranešime primenama, kad vyskupai dalyvauja antivyriausybinėse demonstracijose, nurodinėja politikams, kaip balsuoti, ir net agituoja nuversti vyriausybę. Be to, Bažnyčia nevykdo įsipareigojimo paviešinti savo archyvus, sudaryti bendrą komisiją Bažnyčios finansų reformai, kultūrinių paminklų priežiūrai ir suformavo komisijas, nenurodytas konkordate.
Raporte primenama, kad valstybė taip pat nesilaiko konkordato – finansuoja ne tik tas katalikiškas aukštąsias mokyklas, kurias įsipareigojo, bet ir kelias kitas papildomai, be to, nusileido Bažnyčios spaudimui ir Trijų karalių šventę paskelbė nedarbo diena.
Opozicinės Kairiųjų demokratų sąjungos (KDS) lyderis, ekspremjeras Leszekas Milleris pareiškė, kad, tai, jog Bažnyčia nesilaiko konkordato sąlygų, valstybę įpareigoja sutartį nutraukti. KDS ir Palikoto rėmimo partija pažadėjo iškovojusios valdžią konkordato atsisakyti.
Kairieji priminė, kad sutartį dešinieji pasirašė nuslėpę nuo visuomenės jos sąlygas ir leido Bažnyčiai užimti vis naujas valstybės sritis. Tokiomis sąlygomis valstybę esą galima vadinti tik pusiau pasaulietine.
Varšuvos universiteto religinės teisės profesorius Pawelas Boreckis tvirtina, kad dėl to, jog Bažnyčia nesilaiko konkordato, vyriausybė turi teisę jį nutraukti. Nutraukus konkordatą, katalikų padėtis nepasikeistų, nes jų, kaip ir visų žmonių, teises gintų Žmogaus teisų konvencija ir kiti tarptautiniai aktai.
P. Boreckio teigimu, konkordato sutartis nėra būtina, nes tokios sutarties nesudaro kitų religijų atstovai. Konkordatas suteikia privilegijuotą teisę Katalikų bažnyčiai, o tai prieštarauja konstitucijos nuostatai, kad visi šalies piliečiai yra lygūs.
Tokie pareiškimai prieštarauja Katalikų bažnyčios hierarchų nuomonei. Bažnyčios vadovybė pozityviai įvertino konkordato galiojimo dvidešimtmetį, pareiškusi, kad sutartis įtvirtino ir valstybės, ir Bažnyčios autonomiją ir nutraukė vykusį karą dėl religijos.
Konkordato reikalingumu suabejojo ir jėzuitų kunigas Krzystofas Medelis, pareiškęs, kad jis neatitinka dabartinio laikmečio. Kunigas teigia, kad ši sutartis buvo reikalinga prieš dvidešimt metų, kai Bažnyčia išgyveno sunkumus po sovietmečio diskriminacijos, o dabar reiktų ją keisti. K. Medelis apgailestavo, kad Bažnyčios vadovybė vengia diskusijos apie konkordato reformavimą.
Savo ruožtu kunigas, profesorius Jozefas Krukowskis apkaltino vyriausybę, kad ši diskriminuoja Bažnyčią, nes į abitūros egzaminus nenori įtraukti tikybos. Kunigas paragino moksleivių tėvus sukilti ir aktyviai reikalauti tokios teisės, nors pasiūlymą negailestingai kritikuoja dauguma apžvalgininkų ir mokslininkų, primenančių, kad tikėjimas nėra mokslas.
Konkordatas buvo pasirašytas 1993 m. liepos 28 dieną, dešiniųjų vyriausybės, vadovautos premjerės Hannos Suchockos, griuvimo išvakarėse. Valdžią perėmę kairieji konkordato ratifikavimą Seime užblokavo, ir jį dešinieji patvirtino tik po penkerių metų. Prezidentas, buvęs kairysis Aleksandras Kwasniewskis konkordatą esą pasirašė todėl, kad lenkas popiežius Jonas Paulius II priešingu atveju būtų atsisakęs priimti ir palaiminti Vatikane jo šeimą.
Konkordato iniciatorė ekspremjerė H. Suhocka vėliau tapo Lenkijos ambasadore Vatikane – tai kairieji pašiepė kaip savotišką Bažnyčios papirkinėjimą.
Kairieji tvirtina, kad konkordatas yra nemoralus, nes jo autoriai įvykdė nuodėmę – sutartį pasirašė nuo visuomenės nuslėpdami turinį ir neįrašė skyriaus, reguliuojančio sutarties nutraukimą.
