Kelionė iš oro uosto į Senamiestį kainuos apie 35 litus, o į Konstitucijos prospektą apie 42 litus. Žemiau vardijami maksimalūs vežimo tarifai. Įlaipinimas – ne daugiau nei 5 litai, kai kituose taksi jis kainuoja 2 litus. Kelionės kilometras dieną – ne daugiau nei 3,5 lito, kai esama taksi, vežančių už 1 litą 80 centų.
Kelionė gal ir greita bei patogi, bet tikrai nepigi, kone du kartus brangesnė nei kitais, oro uosto nerekomenduojamais taksi. Tačiau šiais, pigesniais, taksi į oro uostą netrukdomas gali tik atvykti. Išvykti bus žymiai sunkiau. Mat oro uostas nori, kad keleiviai važiuotų tik jo parinktaisiais taksi ir mokėtų brangiau, todėl visais būdais trukdo kitiems taksi atvažiuoti keleivių.
Oro uostas atsitvėrė pakeliamais užtvarais, „sustoti draudžiama“ ženklais ir nuolat kursuojančia policija, kuri padeda vaikyti keleivių atvykusius automobilius. Kam tenka dažniau lankytis oro uoste, jau atidirbo visą keleivių pasitikimo metodiką. Pasitinkantieji laukia atokiau, kol keleivis paskambina, kad jau nusileido, atsiėmė lagaminus, o tada privažiuoja prie išvykimo durų pasiimti atvykėlio.
Padėtis nė kiek ne nauja ir įžūliai negerėjanti. Išorinės tvarkos oro uoste gal ir daugiau, bet ekonominės tvarkos labai stinga. Oro uostas savo sprendiniais apribojo konkurenciją, todėl keleiviams už taksi tenka mokėti du kartus brangiau. Oro uostui tokia padėtis atrodo normali, jis net nesigėdija pats reklamuoti brangių taksi paslaugų!
Oro uostas vadovaujasi logika: mano teritorija, joje ir tvarkausi. Tačiau tvarkytis taip, kad būtų patogu ne tik oro uostui, bet ir keleiviui - motyvacijų nėra. Valstybinė įmonė gali ir nesistengti, nuostolinga jos veikla vis viena bus toleruojama, realios atsakomybės nėra, kaip ir kito oro uosto. Varnas varnui akies nekerta, gal todėl konkurenciją ribojantys ir vartotojui žalingi oro uosto sprendimai nedomina nei Konkurencijos tarybos, nei Vartotojų teisių tarnybos.
Sunku įsivaizduoti, kad taip nedraugiškai vartotojui tvarkytųsi privati įmonė. Juk kai atvažiuojame į prekybos centrą, nemokame už stovėjimą ir nėra jokio rekomenduojamo taksi, kuriam vieninteliam būtų suteikta teisė vežioti pirkėjus. Sakysite, prekybos centrai uždirba parduodami prekes. Bet juk oro uostas taip pat uždirba, imdamas iš keleivių oro uosto mokesčius, kurie yra įskaičiuoti į bilieto kainą.
Apie keleivius galvojantis oro uostas turėtų užtikrinti, kad būtent keleiviui būtų patogu atvykti ir išvykti, pasitikti ir išlydėti. Būtent pagal keleivių poreikius turėtų būti sutvarkyta oro uosto infrastruktūra, o ne keleivio elgesys priderinamas, kad būtų patogiau pačiam oro uostui. Žinoma, kad nemokamų pietų nebūna, ir ribotų erdvių naudojimas turi turėti savo kainą. Tačiau kai ši kaina gaunama apribojus konkurenciją, tai jau primena lupikavimą ir dvelkia korupcija.
Oro uostas reklamuoja brangiuosius taksi. Šalia šios reklamos - ir informacinis stendas apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Pamačius juos drauge pasidaro truputį gėda. Nors Europos biurokratai gal ir nepatiria kitiems mirtingiesiems primestų nepatogumų. Nenustebčiau, kad favoritizmu užsiiminėjantis oro uostas tokiems keleiviams daro išimtis. Tarnybiniai automobiliai tikri nestovi bendrosiose aikštelėse, o atvykstantys europinių renginių dalyviai nemoka už taksi dvigubai. Valdžia ir valdiškas oro uostas savais pasirūpina tikrai geriau.
Rūtos Vainienės komentaras Lietuvos radijui
