Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės tostas:
„Jūsų Ekscelencija Prezidente,
Gerbiamieji,
man labai malonu Jus ir visą Izraelio delegaciją pasveikinti valstybinio vizito į Lietuvą proga. Šis vizitas vainikuoja mūsų šalių pastarojo dešimtmečio bendradarbiavimo pasiekimus. Esu įsitikinusi, kad Jūsų apsilankymas kartu yra ir naujo kokybinio etapo Lietuvos ir Izraelio santykiuose pradžia.
Lietuvių ir žydų ryšiai siekia daugiau nei septynis šimtmečius. Iš mūsų regiono kilę žydai, kaip ir Jūs, pone Prezidente, visame pasaulyje - nuo Azijos ir Europos iki Šiaurės ir Pietų Amerikos ar net Pietų Afrikos ir Australijos - prisideda prie įvair ių valstybių kultūros, ekonomikos, politikos ir visuomenės kūrimo bei puoselėjimo.
Šimtmečius besitęsianti bendra Lietuvos ir viso pasaulio žydų istorija matė ir džiaugsmingų, ir labai skausmingų akimirkų. Mes visas jas turime prisiminti ir mokydamiesi iš jų kurti tolesnę ateitį. Būtent žydai daugelyje Lietuvos miestų sukūrė pirmąsias verslo, medicinos, prekybos ir amatų įmones, įkvėpė verslumo dvasią, skleidė kultūrą ir mokslą.
XX amžiaus vidurys buvo ypač skausmingas žydų bendruomenei Lietuvoje, ir niekas negali priversti pamiršti nekaltų Holokausto aukų atminimo. Turime tai prisiminti, kad ši tragedija niekada nepasikartotų. Turime prisiminti ir tai, kad šimtai lietuvių rizikavo savo gyvybėmis ir prisidėjo prie žydų gelbėjimo.
Šiandien pasaulio tautų teisuoliais yra paskelbta daugiau kaip 830 lietuvių. Būtent jie išlaikė ir mūsų kartai perdavė stiprų dvasinį lietuvių ir žydų tautų ryšį.
Galų gale per pastaruosius du dešimtmečius tapome draugais ir patikimais partneriais. Atradome ir atkūrėme daug bendrų interesų mokslo, kultūros, meno, prekybos ir politikos srityse. Įrodėme, kad atmindami praeitį ir kartu kurdami ateitį galime pasiekti ne tik abipusės naudos, bet ir sustiprinti mūsų šalių, mūsų žmonių draugystę.
Gerbiamasis Prezidente,
leiskite asmeniškai Jums padėkoti už šį vizitą. Mums didelė garbė, kad savo garbingo 90-ojo jubi liejaus išvakarėse lankotės Lietuvoje.
Prieš aštuoniasdešimt metų Jums teko palikti visai netoli Vilniaus esančią gimtinę, iškęsti artimiausių žmonių netekties skausmą, tačiau Jūs nepalūžote, kovėtės ir laimėjote, kūrėte Izraelio valstybę ir įveikėte daugybę iššūkių, kurie neatsiejami nuo taikos siekimo Artimųjų Rytų regione.
Visi Jūsų gyvenimo darbai - tai pavyzdys pasauliui, kaip ryžtas, pasiaukojimas ir drąsa bet kokiomis aplinkybėmis padeda išlikti didžiu Žmogumi. Leiskite man patvirtinti, kad visa tai, ką Jūs nuveikėte taikos labui, litvakų gimtinė Lietuva vertina ir prisimena.
Jūsų Ekscelencija,
keliu šį tostą į Jūsų sveikatą, už bendrą lietuvių ir žydų, Lietuvos ir Izraelio istoriją ir dabartį. Tebūnie šis tostas didžiausios sėkmės linkėjimas mums visiems kartu ir toliau sėkmingai kurti bendrą ateitį.“
Izraelio prezidento S. Pereso palinkėjimas:
„Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente p. Dalia Grybauskaite,
man garbė svečiuotis pas Jus, Jūsų gražiajame turtingos istorijos krašte. Dėkoju Jums už nuoširdų ir dosnų priėmimą. Leiskite Jums, ponia, pasakyti, kad Jūsų įspūdinga asmenybė ir sumanus vadovavimas valstybei bei visai Europos Sąjungai kelia susižavėjimą ne vien Lietuvoje. Man, kaip Izraelio Prezidentui, lankymasis Lietuvoje nėra eilinis įvykis. Šis vizitas, kupinas jautraus istorinio krūvio, išvien sujungtas didžia šviesa ir giliu skausmu.Neįmanoma išbraukti praeities, bet ateitį reikia kurti iš naujo: draugystės ir bendradarbiavimo tarp mūsų tautų ateitį.
Aš atvykau iš Izraelio sostinės Jeruzalės į Jūsų žaviąją sostinę Vilnių, kuri žydų tautos istorijoje pelnė garbų „Jerušalajim de Lita“, „Lietuvos Jeruzalės“ vardą. Jūsų valstybė, turinti ilgus metus puoselėtą kultūrą, suteikė šiltą pastogę žydų kultūros plėtrai. Joje atgijo senoji hebrajų kalba, o svajonė sugrįžti į Cijoną „apaugo oda ir raumenimis“. Nuo puikiosios Vilniaus žydų bendruomenės susikūrimo iki pat tragedijos, kai beveik visi jos nariai buvo išžudyti nacių ir jų kolaborantų, prabėgo apie trys šimtai metų. Vilnius žydams buvo dvasingumo, religijos ir mokymosi centras. Čia gimė ir gyveno rabinai ir žydų įstatymo bei gyvenimo tvarkos mokytojai. Jiems vadovavo Vilniaus Gaonas, vienas didžiausių Izraelio tautos išminčių, gyvenusių iki mūsų dienų. Jis sakė, kad „gyvenimo tikslas yra tiesos egzistavimas“. Tiek žmogaus, tiek žmonijos tiesos.
Izraelyje įsteigtos ješivos, religinės mokyklos, vadinamos „lietuviškosiomis“, svarbiausia jų – Panevėžio ješiva, pagal miesto, kuriame ji buvo įkurta, pavadinimą.
XIX amžiaus pabaigoje žydai sudarė apie 40 procentų Vilniaus gyventojų. Vilnius buvo religijos centras ir sekuliarinio švietimo judėjimo širdis, hebrajų kalbos centras ir vieta, kur formavosi sionistinė vizija.
Natanas Altermanas, kilęs iš Vilniaus ir tapęs vienu didžiausių naujųjų mūsų poetų, jautriai perteikė žydų būtį ir gilų nerimą dėl jos išlikimo.
Štai jo parašytos eilės:
Išsaugok dvasią, jėgą, sielą savyje
Nuo to, kas degina, kas pjauna ją
Kas tylomis patraukia ją, deja,
Kas numarina vandeny arba ugny
Pavargusią tu sielą savyje
Ir gyvastį tausok, kol gyveni
Gerbiamoji ponia Prezidente, Lietuva – nedidelė šalis, apsupta galingų imperijų ir valstybių. Nelengva gyventi dramblių kaimynystėje. Nenuostabu, kad ji patyrė virsmų, nevilties ir kančios.
Žydų tautą ištikusi dalia buvo sunkiausia. Holokaustas karo metu. Naciai su gyvulišku žiaurumu išnaikino daugiau kaip 220 000 Lietuvos žydų. Mūsų nelaimei, jiems padėjo ir vietiniai kolaborantai. Nedaugeliui pavyko pasipriešinti tokiai gausybei piktadarių. Icchako Vitenbergo, Abos Kovnerio ir jų draugų iš vieningo partizanų judėjimo narsa tapo nepamirštamu simboliu.
Privalau paminėti, kad šimtai kilnių Jūsų tautiečių, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus. Jie pelnė mūsų begalinę padėką ir „Pasaulio tautų teisuolių“ titulą. Šiandien norėčiau akcentuoti nuolatinį etišką Jūsų Vyriausybės pasipriešinimą bet kokioms antisemitizmo apraiškoms, Jūsų Seimo nutarimus ir fondo Holokausto aukomis tapusių žmonių nuosavybei grąžinti įkūrimą. Atminimo veiklą. Tai, kad 2013-aisiais minite 70-metį, kai buvo panaikintas Vilniaus getas. Tai mes ypač vertiname.
Ponia Prezidente, Izraelio Valstybė įkurta po Antrojo pasaulinio karo. Ji tapo namais Holokaustą išgyvenusiems žmonėms. Sionistinė svajonė sugrįžti į tėvynę degė jų širdyse mirštant ir gyvenant. Izraelio egzistavimas, jo laisvė ir saugumas yra mūsų nepriklausomybės pamatai, į kuriuos privalome remtis ir šiandien.
Mūsų valstybė įsikūrė priešiškoje aplinkoje. Nuo pirmosios dienos ir per visus jos gyvavimo metus jai teko kovoti už išlikimą. Išlaikyti septynis primestus karus ir kraugeriško teroro prieš jos piliečius aktus. Ištvėrėme visus šiuos karus ir terorą nesiliaudami siekti taikos. Galiausiai mums pavyko pasirašyti taikos sutartis su Egiptu ir Jordanija, pradėti derybas su palestiniečiais.
Dabar, mūsų džiaugsmui, šios derybos atsinaujina. Aš tikiu, kad bus pasiektas teigiamas rezultatas, nes nei mums, nei kaimynams palestiniečiams nėra kito tinkamo pasirinkimo. JAV Valstybės sekretoriaus Džono Kerio pastangos, Izraelio vyriausybės, vadovaujamos Benjamino Netanjahu, ir Machmudo Abaso palestiniečių savivaldos pasirengimas suteikė galimybę atnaujinti derybas.
Mano manymu, Abu Mazenas yra patikimas lyderis, tikrai siekiantis taikos. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu jau pademonstravo išmintį ir ryžtą, laikydamasis savo įsipareigojimo „dviejų valstybių sprendimui“, kurį daugelis laiko priimtinu abiejose šalyse.
Dabar yra galimybė padėti tašką mūsų konflikte. Kelias dar ilgas, neabejotinai dar susidursime su kliūtimis, tačiau įžvalgūs vadovai galės su jomis susidoroti.
Ponia Prezidente, Izraelis niekuomet nesiekė ir nesiekia valdyti kitos tautos. Jis netiki dvitautės valstybės galimybe, nes tokiai valstybei grėstų amžinas konfliktas. Mes norime žydų valstybės, taikiai ir saugiai gyvenančios šalia palestiniečių valstybės, kuri taip pat gyventų taikiai ir saugiai. Šiuo laikotarpiu svarbu išvengti veiksmų, galinčių apsunkinti derybas.
Europos Sąjunga, bendradarbiavusi, kai buvo dedamos pastangos pasiekti taiką, turi bendradarbiauti ir pačiame taikos procese: dėti visas pastangas jį skatinant, vengti poelgių, galinčių jį sustabdyti.
Būtų klaida bandyti nustatyti galutines sienas iki derybų pabaigos. Reikia leisti abiem šalims kalbėtis tiesiogiai, kad sienos būtų nustatytos abipusiu sutikimu. Mes dėkojame Europos Sąjungai už nemažą jos paramą: ji mums buvo itin vertinga.
Tiek mūsų regione, tiek visame pasaulyje nestokojama taikos priešų. Jų priešaky šiandien – ajatolų valdžia. Irano tauta nėra mūsų priešai. Pavojų kelia teroras, žudynės, grėsmė ir baisus ginklas fanatikų rankose. Tai pavojus pasauliui ir ypač mums. Teroras neturi ateities, nes jame nėra pozityvios moralės žmonijos ateičiai. Dabartinė Irano valdžia toliau gamina atominius ginklus ir skatina žiaurų terorą, kad užvaldytų regiono valstybes ir įsigalėtų kaip nauja imperija.
Europos Sąjunga, kuriai Jūs pirmininkaujate, gali ypač pasitarnauti taikos procese. Visoms šalims ir visoms tautoms. Esu įsitikinęs, ponia Prezidente, kad Jūsų svari įtaka bus ypač juntama šioje srityje. Artimuosiuose Rytuose jau trečius metus siaučia neramumai ir audros. Šias audras daugiau kelia ne politinės problemos, o išgyvenimo klausimai. Badas, nedarbas, nedideli ištekliai – visa tai kliudo jaunajai kartai ir verčia mus, visą pasaulį, pasitelkti mokslą bei technologiją, kad nugalėtume fizinius ir dvasinius sunkumus. Mes, savo ruožtu, tausosime pasiektą taiką su Egiptu bei Jordanija ir dirbsime, siekdami galutinio taikos susitarimo su palestiniečiais.
Trokštame Viduržemio regiono be konfliktų, be priešybės, be agresijos. Taikūs santykiai sukurs kitą realybę, kurioje atsigaus laisvė, ekonomika, progresas ir viso regiono bendradarbiavimas.
Ponia Prezidente, Lietuva ir Izraelis – dvi demokratinės valstybės, kurių plotas mažas, bet galimybės – ne. Mūsų tautas sieja ilgaamžės tradicijos, joms reikalingi ir nauji mokslo pasiekimai. Be to, mūsų jaunimas – kūrybingas ir veiklus: jis galės nemažai pagelbėti naujai mokslo epochai ir ja naudotis. Taigi natūralu ir siektina mūsų valstybėms gilinti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, mokslo ir medicinos srityse. Besivystanti abipusė prekyba, vizitai ir nenutrūkstamas valstybių dialogas parodo artimą mūsų šalių bendradarbiavimą.
Pagerbdamas šiuos stiprėjančius mūsų tautų ryšius, džiaugiuosi galėdamas pakelti šią taurę į Jūsų, Lietuvos Respublikos Prezidente, sveikatą – už Jūsų vadovavimą ir Jūsų tautą. Į sveikatą!“
