„Piligrimai reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms, artimiesiems, bet piligriminės kelionės tęsiasi. Dėl tų įvykių niekas keliauti neatsisako“, - tikina Lietuvos piligrimų bendrijos (LPB) pirmininkas Darius Liutikas.
Jis ir pats planuoja rugsėjį vykti į Gruziją, nelaimių sako nebijąs. „Avarijų pasaulyje nutinka daug. Šįkart tai nutiko su piligrimais. Viduramžiais kas antras ar kas trečias piligrimas žinodavo, kad jis negrįš – žus. Būdavo daug apiplėšimų, žūčių, užpuolimų. Žūtys avarijose irgi patvirtina – piligrimai turi būti pasiruošę priimti viską, kas įvyksta, atsiduoti Dievo valiai“, – aiškino D. Liutikas.
Paklaustas, ar Dievas norėjo kažką pasakyti per šias avarijas, jis sakė: „Žiūrint paprastai, neieškant gilių prasmių, avarijos dažnai nutinka dėl žmonių klaidų. Žinoma, Dievo veikimas pasireiškia ir per žmonių klaidas. Gali būti, kad Dievas kažką norėjo pasakyti, ko mes nesuprantam“, – svarstė tikintysis.
Jis pats su piligrimų grupe ketina keliauti į Gruziją. „Iš pradžių skrisime lėktuvu, o po to keliausime mikroautobusu“, – pasakojo ilgametis piligrimas.
Baimės vyras nejaučia. „Žmonių tokia psichologija – jei kas nutinka kitam, likusieji sunkiai įsisąmonina, kad ta nelaimė gali nutikti ir jiems“, – aiškino LPB pirmininkas.
Jei piligrimai ir atšaukia keliones, tai daugiau dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl įvykusių nelaimių.
Anot D. Liutiko, vasarą pagrindiniai keliautojai yra piligrimai ir turistai, dėl to nereikia stebėtis, kad jie patenka į katastrofas. „Autobusų, traukinių, kuriais keliauja piligrimai – labai daug. Net jei statistiškai pažiūrėtume, nelaimių gali pasitaikyti. Yra didžiuliai piligrimų srautai. Tarkime, Indijoje nuolat autobusai su piligrimais patenka į nelaimes. Dėl prastų kelių, perpildytų autobusų jie nukrenta nuo skardžių“, – kalbėjo pašnekovas.
Į kelionę – ir su šv. Agotos duona
Piligrimų bendrijos pirmininko teigimu, piligrimų skaičius Lietuvoje nuolat auga. „Žmonės šiais laikais labiau negu bet kada nori atrasti gyvenimo prasmę. Piligriminės kelionės padeda apmąstyti savo gyvenimo kelią, vertybes, parodyti savo tapatumą“, – pasakojo knygą apie piligrimystę išleidęs mokslininkas.
Jis neturi tikslių duomenų, kiek piligrimų šiemet iš Lietuvos patraukė į užsienį ar keliavo šalies viduje. „Sunku suskaičiuoti piligrimus. Piligrimines keliones organizuoja parapijos, bendruomenės, kitos grupės. Statistikos departamentas religinius motyvus ignoruoja – priskiria piligrimus prie keliaujančių dėl laisvalaikio ar kitų priežasčių“, – aiškino D. Liutikas.
Populiariausios lietuvių piligrimų kelionių kryptys užsienyje yra Lurdas, Roma, Jeruzalė. Nemažai lietuvių vyksta į Medžugorję, kur iki šiol, kaip tikima, nuolat apsireiškia mergelė Marija.
Pavieniai keliauja į Santjago de Kopostelą. Populiarūs ir Lenkijos religiniai centrai – Krokuva, Čenstakava. Į jas piligrimai dažniausiai užsuka grįždami iš Vakarų Europos.
Lietuvoje piligrimai gausiausiai keliauja į atlaidus. Populiariausi – liepos pradžioje vykę Žemaičių Kalvarijos bei rugsėjo antrą savaitę vyksiantys Šiluvos atlaidai. Kitos piligrimų mėgstamos vietos – Aušros vartai, Trakų šventovė, Krekenava, Pivašiūnai. Į jas piligrimai dažniau žingsniuoja pėsčiomis.
Piligrimai daugiausia keliauja autobusais. Į tolimesnes šalis skrenda. „Į Jeruzalę skrenda lėktuvu, į Vakarų Europą dažniau važiuoja autobusu, pakeliui lanko kitas piligrimines vietas. Lietuvoje daugiau keliauja autobusu, nei eina pėsčiomis. Jaunimas itin mėgsta eiti į piligrimines keliones pėsčiomis“, – pasakojo D. Liutikas.
Vilniečio teigimu, piligriminei kelionei svarbu ruoštis tiek dvasiškai, tiek techniškai.
„Savo viduje piligrimai prieš kelionę turi atrasti, dėl ko keliauja šią piligriminę kelionę, ką nori pakeisti savo gyvenime. Techninis pasiruošimas – pasirūpinti tvarkingu autobusu ir patikimais vairuotojais. Avarijoms, žinoma, neįmanoma pasiruošti“, – sakė LPB pirmininkas.
Piligriminėje kelionėje labai svarbi ir malda. Yra specialių maldų už kelionės saugumą. Kai kurie piligrimai pasiima šventintos duonos, vadinamos šv. Agotos duona. Ji, kaip tikima, apsaugo nuo nelaimių.
