Pirmąkart Lietuvos istorijoje tarptautinėje fizikų olimpiadoje aukso medalį laimėjo Vilniaus licėjaus auklėtinis Daumantas Kavolis.
Rugpjūtį, būdamas pas senelius kaime, jis sužinos, ar įstojo į geriausių Lietuvos moksleivių geidžiamą Kembridžo universitetą.
„Važiuoju į kaimą pas senelius“, - fone ūžiant tėvų automobiliui telefonu prisipažino D. Kavolis. Jo vasaros dažnai bėga sodyboje netoli Utenos su šakėmis ar kastuvu rankose.
„Greitai bus grūdai“, - paklaustas, kokie darbai ūkyje laukia, paaiškino abiturientas. Visgi už grūdus jam labiau rūpi stojimo rezultatai.
Vaikinas artimiausiu metu sužinos, ar įstojo į Kembridžą. „Pasiūlymą Kembridže gavau, sąlygas įvykdžiau. Turėtų priimti“, - sakė abiturientas.
Daumantas stoja į inžineriją. Šios specialybės bakalauro studijos Kembridže trunka trejus metus. Dar metai – magistrantūrai.
Ar po studijų grįš į Lietuvą, Daumantas nežino. „Žiūrėsiu, ar bus darbo, - teigė abiturientas. - Per 4 metus gali daug kas pasikeisti.“
Jo teigimu, iki 10 Vilniaus licėjaus moksleivių šiemet jau įstojo į Kembridžo universitetą.
Atsakymo lauks iki rugsėjo
Apie vieną prestižiškiausių pasaulyje universitetą svajoja ir kiti medalius olimpiadoje laimėję abiturientai.
„Stojau į Kembridžą. Olimpiadoje sutikau draugą iš Airijos, kuris stoja į tą patį koledžą, gal būsim kursiokai. Rugsėjo 15 dieną turėčiau žinoti, ar įstojau“, - pasakojo matematikos olimpiadoje Kolumbijoje bronzos medalį pelnęs Marius Latinis.
Kembridže Vilniaus licėjaus abiturientas studijuotų matematiką. Jei nepavyks įstoti ten, mėgins į Edinburgo arba Vilniaus universitetą.
„Galvoju po studijų grįžti į Lietuvą. Įdomu, kokią darbo vietą surasčiau“, - svarstė jaunuolis. Būdamas Kolumbijoje jis patyrė Lietuvos ilgesį ir suprato, kad geriausia jam – tėvynėje. „Gyventi Kolumbijoje nenorėčiau, Lietuvoje daug maloniau“, - aiškino būsimas studentas.
Jam įdomu, ar Lietuva kaip nors vilioja užsienio universitetus baigusius studentus grįžti ir gyventi mūsų šalyje. „Įdomu, ar čia yra mano reikalas, ar Lietuvos reikalas. Gal ir mano paties? Gal reikėtų susiprasti? Nors norėčiau, kad ir Lietuva viliotų. Būtų malonu“, - kalbėjo vilnietis, 3 brandos egzaminus išlaikęs aukščiausiais balais.
M. Latinio mokytoja Zina Šiaulienė norėtų, kad gabūs abiturientai rinktųsi Lietuvos aukštąsias mokyklas, neišvažiuotų į užsienį.
„Jie išvažiuoja, pakeisti nieko negaliu. Tikiuosi, kad jie sugrįš, kad jie čia dirbs. Man skausmingas šitas klausimas. Neįsivaizduoju, kaip galima tai pakeisti. Mes juos ruošiam, dirbam, save reikia atiduoti ir tuo pačiu žinau, kad jie išvažiuos. Skauda širdį, jie būtų naudingi Lietuvai“, - kalbėjo per 30 metų mokytojaujanti Z. Šiaulienė.
Jai ramybės neduoda mintis, kad jei visi protingi išvažiuos, tai „neaugs Lietuva“.
Kolumbijoje matematikai iš Lietuvos pelnė 3 bronzos medalius. Pergale džiaugėsi M. Latinis ir du Vilniaus licėjaus vienuoliktokai – Ignas Urbonavičius ir Mykolas Blažonis.
Po studijų – į Lietuvą
Į Kembridžo universitetą taiko ir chemijos olimpiadoje sužibęs Vytautas Pečiukėnas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos. Šiemet jis studijuos chemiją Vilniaus universitete, o kitąmet planuoja perstoti į Didžiosios Britanijos mokslininkų kalvę.
„Ten unikali gamtos mokslų mokymosi sistema. Pačioje pradžioje nereikia būti nusprendus, kokią specialybę noriu įgyti. Besimokant galima pakeisti pasirinkimą radikaliai“, - aiškino abiturientas.
Vaikinas norėtų po studijų dirbti Lietuvoje. „Viskas priklauso nuo aplinkybių. Jei nebus čia kur dirbti, reikės kitur ieškoti vietos. Bet anksčiau ar vėliau sugrįšiu“, - įsitikinęs apie vaistų kūrėjo darbą svajojantis lietuvis.
Jo žiniomis, Lietuvoje pastaruoju metu atsidaro farmacinių įmonių padaliniai. „Galbūt juose galėčiau dirbti? Matysim, kokia bus situacija po studijų“, - sakė V. Pečiukėnas.
Norintiems pasiekti tokių aukštų rezultatų kaip jis, vaikinas patarė rasti mėgstamą sritį ir kantriai dirbti pasirinktą darbą.
Rusijos sostinėje vykusioje tarptautinėje chemijos olimpiadoje lietuviai pelnė 3 sidabro ir 1 bronzos medalį.
Tokius pat apdovanojimus mūsų šalies moksleiviai parsivežė ir iš biologijos olimpiados Šveicarijoje.
Sidabru už biologijos žinias apdovanota Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos dvyliktokė Jurga Mituzaitė irgi ketina stoti į Kembridžo universitetą.
„Mokymosi sistema ten man priimtiniausia. Kol kas nežinau, kokią tiksliai specialybę noriu įgyti. Ten yra galimybė einant metams specializuotis“, - sakė šiaulietė.
Baigusi magistrantūros studijas mergina, kaip ir kiti olimpiadų prizininkai, norėtų po studijų grįžti į Lietuvą. „Rasti čia darbą ir stiprią akademinę bendruomenę“, - aiškino devyniolikmetė.
Kembridžas – geriausiųjų penketuke
Patekę į Kembridžą studentai turi tik du privalomus dalykus, kitus renkasi patys. „Susidaro įspūdis, kad studentas viską susirenka pats, o ne mokosi pagal privalomą programą. Bet vėlesniais metais norint pasirinkti dalykus, reikia jau būti baigus tam tikras programas. Negali rinktis bet ko. Į specialybę einama nuosekliai“, - apie Kembridžo veikimo principą aiškino Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius Kęstutis Dubnikas.
Jis džiaugiasi, kad abiturientai renkasi vieną geriausių Europos universitetų. „Jei jiems pavyks ten įstoti, galime tik džiaugtis ir didžiuotis jais. Net jei jie negrįš į Lietuvą, tai bus mažesnis praradimas nei tai, kad mokytųsi vidutinio lygio aukštosiose mokyklose“, - kalbėjo K. Dubnikas.
Jo manymu, aukštų rezultatų pasiekę Lietuvos mokslininkai gyvendami užsienyje garsina Lietuvos vardą. Be to, jie pradeda bendrus darbus su mūsų šalies specialistais ir tai yra naudinga.
VU prorektoriui gaila, kai abiturientai veržiasi į užsienį, nežiūrėdami, į kokį universitetą stoja. „Žymiai blogiau, kai važiuoja bet kur, kad tik į užsienį“, - aiškino profesorius.
Visgi jis tiki, kad gerą išsilavinimą gabūs abiturientai gali įgyti ir Lietuvoje. „Mes patenkame į 500 geriausių pasaulio universitetų. Žinome savo vertę. Galime suteikti gerą išsilavinimą. Ne vienas olimpiados laimėtojas mokosi Vilniaus universitete“, - tikino K. Dubnikas.
Būdamas vienas seniausių, Kembridžo universitetas patenka ir į geriausiųjų pasaulyje universitetų penketuką.
