„O kramtoškės Butkevičiui įdėjote į kišenę?“ „Tai dabar čipsų galėtumėte įdėti ar tabako uostomojo. Būtų labai kietas mūsų Butkevičius“. „Siemkų įdėsime“. Taip tariamai apie premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Rusiją šį pavasarį kalbėjo Lietuvos diplomatai. Šie ir kiti neva slapta įrašyti ir neseniai paviešinti tariamų Lietuvos diplomatų pokalbiai sunervino Užsienio reikalų ministeriją.
Ministras Linas Linkevičius tai pavadino informacine provokacija. Ministerija atlieka šio įvykio tyrimą.
„Trečiadienį pavedžiau Užsienio reikalų ministerijos Generalinei inspekcijai ištirti šį įvykį ir galiu tik apgailestauti, kad pastaruoju metu apskritai yra padaugėję informacinių provokacijų, todėl reikia visa tai kruopščiai ištirti. Tie dalykai, kurie dabar skleidžiami, neturi nieko bendro su valstybės pozicija“, - BNS ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.
Liepos 8 dieną svetainėje youtube.com išplatinti įrašai, viename iš kurių, kaip nurodoma, kalbasi du Lietuvos diplomatai. Viename iš kelių dalių įrašų, kaip preziumuojama, vienas iš dviejų pašnekovų yra Užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis, kitas - Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška.
Nurodoma, kad diplomatų pokalbis vyko šių metų balandžio 4 dieną 12 val. 50 min.
Įraše kalbantys vyrai neformaliai aptaria būsimą premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Rusijos miestą Sankt Peterburgą. Vienas iš pašnekovų stebisi, kad lietuviai viliasi, jog A. Butkevičiui bus suteikta galimybė asmeniškai susitikti su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu. Sužinojęs, kad A. Butkevičius su savimi vežasi ir vertėją, vienas iš pašnekovų pradeda juokauti apie lauktuves, kurias reikėtų vežti D. Medvedevui. „O kramtoškės A. Butkevičiui įdėjote į kišenę?“ „Tai dabar čipsų galėtumėte įdėti ar tabako uostomojo. Būtų labai kietas mūsų A. Butkevičius“. „Siemkų įdėsime“. Tokie žodžiai skamba neaiškiomis aplinkybėmis padarytame įraše.
Toliau tariami diplomatai kalba apie Azerbaidžano ir Armėnijos santykius, dalijasi asmeninėmis pažiūromis šių šalių konflikto klausimu, azerbaidžaniečių ir armėnų suaktyvėjimą Lietuvos institucijoje sprendžiant su jais susijusius klausimus, draugystės su Kalnų Karabachu grupės įkūrimą Seime.
Iš pokalbio galima suprasti, kad Užsienio reikalų ministerija turėjo nemažai rūpesčių glaistydama konfliktą, ka šių metų pavasarį Seime buvo suburta nuo Azerbaidžano atskilusio ir armėnų valdomo Kalnų Karabacho rėmėjų grupė. Tuomet ministerijos duris nuolat varstė Armėnijos ir Azerbaidžano diplomatai, o lietuviams teko laviruoti tarp dviejų konfliktuojančių pusių. Vienas iš pašnekovų siūlė remti armėnus, nes jie yra krikščionys, tačiau kitas pastebėjo, kad Armėnija yra labai prorusiška valstybė.
"Aš esu dabar tas, priklausau tiems, kurie remia armėnus. Kadangi jie yra krikščionys, jie lygiai taip pat nukentėjo nuo Stalino (...) žemėlapių braižytų kaip ir mes. Ir aš juos remiu. Labai pasyviai, bet...", - dėsto vyras, kuris, nurodoma, yra N.Juška.
"Žmogiškai ar religiškai atrodo, kad Armėnija artimesnė, bet kad jie ten irgi, žinai, "nabagai" parsidavę, tai čia žinai, kaip pažiūrėsi, iš kurios pusės. Man tai dabar svarbiausia, kad kažkaip ir tie, ir kiti būtų on board summit'o kontekte", - dėstė kitas pokalbio dalyvis.
"Buvo kelios savaitės, kai azeras ir armėnas pasikeisdami vaikščiodavo pas mus jau kiekvieną dieną, po kelis kartus ateidavo ir aiškindavo - vienas sakydavo, kokia jūsų proarmėniška pozicija, kitas - kad proazerbaidžanietiška", - taip pat aiškina jis.
Minėtą pokalbio įrašą internete aprašė ir Azerbaidžano žiniasklaida, kuri ketvirtadienį cituoja Lietuvos atstovybės Azerbaidžane komentarą. Lietuvos ambasados komentare portalui 1 news.az teigiama, kad nepatikima informacija nekomentuojama ir taip pat pabrėžiamas provokacinis įvykio braižas.
Liepos 8 dieną svetainėje youtube.com paviešintas ir pokalbis apie Turkmėnistaną. Pastarasis įrašas neva darytas balandžio 18 dieną.
Jame kalbasi du vyrai, kurių vienas, nurodoma, yra Lietuvos ambasadorius Azerbaidžiane Artūras Žurauskas. Antrasis teiraujasi ambasadoriaus ryšių su Turkmėnistanu, pristato gautus kvietimus investuoti šioje šalyje. Gali būti, kad antrasis pašnekovas yra susijęs su aviacijos verslu.
Visi pokalbių įrašai subtitruoti anglų kalba.
Analitikai neabejoja, kad paviešinti pokalbių įrašai yra informacinio karo prieš Lietuvą dalis.
Tik prasidėjus pirmininkavimui portalas lrytas.lt rašė, kad už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai perspėjo – svarbiausias Rusijos informacinių atakų taikinys bus Rytų partnerystės idėja. Į tariamą skandalą būtent ir pateko Rytų partnerystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis.
Rytų partnerystė yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų. Lietuva siekia, kad Ukraina, Gruzija, Moldova, Armėnija būtų europietiškos valstybės, artėtų prie Vakarų bendruomenės. Dėl šios priežasties Rusija gali siekti iškreipti, pašiepti ir sumenkinti Lietuvos pirmininkavimą.
Įdomu tai, kad neseniai paviešinti pokalbių įrašai buvos skirti ne Lietuvos visuomenei, bet Azerbaidžano.
Diplomatų pokalbių paviešinimą sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis
Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas internete naudingas tiems, kas nori sukompromituoti mūsų šalies diplomatiją, ir šioje istorijoje mato Rusijos specialiųjų tarnybų braižą.
Informacinių karų studijose besispecializuojantis N. Maliukevičius taip pat pažymi, kad po buvusio JAV žvalgybos darbuotojo Edwardo Snowdeno sukelto skandalo paviešinus informaciją apie JAV tarnybų vykdytą šnipinėjimą, taip pat po slaptų dokumentų paviešinimo tinklalapyje „WikiLeaks“ reikia suprasti, kad nebėra ribos tarp oficialiosios ir neoficialiosios diplomatijos.
„Tikrai norėčiau daryti sąsają su amerikietiškuoju „WikiLeaks“. Aišku, masteliai nesulyginami, bet iš principo ta pati strateginė pasekmė - buvo paviešinta darbinė diplomatija, šiuo atveju irgi paviešinta darbinė, telefoninė diplomatija, kuri yra tokia familiari, kaip mes matome. Ir tikriausiai jau laikas mums yra suvokti, kad E.Snowdeno , „Wikileaks“, PRISM istorijų amžiuje nebėra ribos tarp privačios ir viešos diplomatijos, privačios ir oficialios diplomatijos. Tas yra labai sudėtinga ir tas labai komplikuoja diplomatų darbą“, - ketvirtadienį sakė politologas.
Jo teigimu, tai, kad pokalbiai nutekinti internete, ir tai, kad jie subtitruoti anglų kalba, neleidžia nukreipti žvilgsnio nuo Rusijos, kaip galimos šios provokacijos vykdytojos.
„Šiuo atveju pirmas įspūdis tarsi neleistų daryti tiesioginių sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, internetas globalus, tai - ne rusiška televizija, anglų kalba - vis tiek ne rusų kalba, tarsi viskas dirbtinai, sakyčiau, nukreipia žvilgsnį nuo Rusijos, bet nuo Rusijos žvilgsnio nukreipti yra neįmanoma, nes praktiškai viskas atkartoja senąsias aktyviąsias priemones, kaip technologiją, kurią naudojo dar KGB“, - dėstė N. Maliukevičius.
Politologas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad prie įrašų galėjo padirbėti montažo specialistai.
„Negali imti už gryną pinigą, kad visa kalba yra tokia, kokia ir buvo“, - sakė jis.
