„Praėjusiais metais už ekstra klasės kviečius supirkėjai žemdirbiams mokėjo po 820-840 Lt, šiemet kaina nesiekia nė 600 Lt už toną, toks kainų šuolis į jokius rėmus nebetelpa”, - apžvelgdamas javapjūtės situaciją „Ūkininko patarėjui” sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Romas Majauskas.
Pataikė pirštu į akį
Augalai žiūri į saulę, ne į kalendorių, sako ūkininkai, todėl ir javapjūtė šiemet prasidėjo savaite anksčiau nei pernai.
„LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza labai tiksliai nuspėjo, kad kviečių derlius šiemet bus beveik tona mažesnis nei pernai. Tada „Ada” veislės žieminių kviečių prikūliau per 7 t/ha, o šiemet byrėjo tik 6 t/ha”, - apgailestavo R. Majauskas.
Jo ūkio laukuose šios ankstyvosios veislės kviečiai sunokę, 14,5 proc. drėgnumo. Tai, pasak ūkininko, labai neblogai, nereikės grūdų džiovinti.
R. Majauskas yra pradėjęs kulti ir rapsus. Deja, palyginti su pernai metais, jų derlius taip pat prastesnis. Išvalytų siekia
2,5 t/ha, o pernai iš tų pačių laukų byrėjo beveik po 4 t/ha. Ūkininkas pastebi, kad šiemet ir valymas sudėtingesnis, laukuose daug balandų. Rapsų drėgmė normali, nedaug tereikia džiovinti.
Blogiausia šio sezono naujiena žemdirbiams – sumažėjusios derliaus supirkimo kainos. Ir tai duonos augintojus varo į neviltį.
Kokybė priklauso nuo gamtos
LGAA pirmininkas R. Majauskas nuolat palaiko ryšį su grūdų augintojais iš visų regionų. Jis sako kalbėjęs su Sauliumi Stirna iš Kaišiadorių rajono, kuris jau yra nukūlęs visus žieminius javus ir yra ramus, nes turi kur saugoti ir džiovinti grūdus. Rimantas Garuckas iš Radviliškio rajono taip pat sėkmingai kulia rapsus, jų derlius – apie 3,5 t/ha.
Kauno rajone esančios UAB „Jonio agroservisas“ direktorius Arūnas Vaicekavičius sako, jog žieminių rapsų prikulia po 4 t/ha. Situacija regionuose nedaug kuo skiriasi.
Važiuodami Kauno rajono keliais matėme, kad darbai vyksta visu tempu, ūkininkai skuba imti derlių, kol sąlygos neblogos. Pasak žemdirbių, vyrauja 16,5-17 proc. drėgnumas, tokius grūdus reikia džiovinti, bet jeigu saulutė dieną kitą nepasitrauks iš dangaus, džiovinti nereikės.
„Teko kalbėti su UAB „Agrorodeo“ atstovais, superkančiais derlių, jie teigė, kad žemdirbiai jau veža grūdus, ekstra klasės kviečių pasitaiko labai nedaug, daugiausia I-II klasės, o kokybiniai parametrai neblogi, drėgmės ir baltymų kiekiai geri, šiek tiek mažesnis glitimo procentas. Kai bus pradėti kulti kiti javai, rodikliai galbūt keisis“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė R. Majauskas. Lietuvos eksportuotojai bet kokiu atveju nori geros kokybės derliaus, kad mūsų šalyje užauginti grūdai būtų patrauklūs tarptautinei rinkai.
Prancūzai, pasak R. Majausko, šiemet kulia daugiausia pašarinius grūdus, jie valgomųjų, ko gero, nelabai turės. Vadinasi, jeigu turėsime geros kokybės grūdų, mūsų lietuviški kviečiai bus paklausūs visame pasaulyje.
Kainas diktuoja kukurūzai
Kiekvienas skaičiuojame savo išlaidas, grūdų augintojai taip pat vardija, kiek yra investavę į pasėlių hektarą – už pesticidus, sėklas, trąšas, sėjos, nuėmimo, išvežimo darbus – sąnaudos siekia apie 3 tūkst. Lt.
Jeigu gauni 8 t/ha derlių, viskas susidėsto vienaip, tačiau jeigu derlingumas kur kas mažesnis – kainų kritimas daugiau kaip 200–240 Lt už toną žemdirbiams tarsi kilpa ant kaklo. Paklaustas, kodėl šiemet grūdų supirkimo kaina tokia maža, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas atsakė vienareikšmiškai: „Diktuoja kukurūzai.“
Šiemet pasaulyje bus prikulta apie 100 mln. t kukurūzų daugiau (Amerikoje, Argentinoje, Brazilijoje) negu planuota ir tas perteklius bus naudojamas pašarui, todėl nebereikės kviečių, nors jų šiemet mes užauginsime tik 3 proc. daugiau. ES turi atkurti atsargas sandėliuose, kurias išnaudojo, tad praktiškai kviečių pertekliaus nėra.
Pasak R. Majausko, lenkai mano, jog jie kviečių prikuls apie 600 tūkst. t daugiau negu pernai, bet supirkimo kainos ir pas juos panašios (už rapsus gauna 1300, už kviečius – 700 zlotų) kaip ir pas mus.
LGAA vadovas sako, kad praėjusiais metais, kai derlius buvo geras, daugelis mūsų ūkininkų stengėsi investuoti į grūdų saugyklas, sandėlius, džiovyklas, kad turėtų kur laikyti nuimtą derlių ir galėtų laukti gerų kainų. Turėti saugyklas savo derliui, pasak R. Majausko, protinga. Kai kurie ūkininkai, parduodantys derlių tiesiai iš lauko, patiria nuostolių dėl nuoskaitų, pasitaiko apgavysčių elevatoriuose, o pinigų prarasti juk niekas nenori.
„Kviečiai sunokę, jeigu geras oras išsilaikys dar kokią savaitėlę, viską nuimsime, pilsime į sandėlius, nes parduoti dabar neapsimoka“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė R. Majauskas.
Ir pastebėjo, kad sunkvežimių eilės prie elevatorių visuose regionuose rikiuojasi, nes ūkininkai priversti atsiskaityti su kreditoriais už trąšas ir pesticidus.
