Gatvių darbininkams atgaiva per kaitrą – tik vamzdžiuose (papildyta)

Per Lietuvą vilnija karščio banga. Šią savaitę termometrų stulpeliai rodys daugiau nei 30 laipsnių. Nuo karščio miestiečiai slepiasi gulinėdami prie vandens telkinių, o turintys dirbti atsigaivina įsijungę oro kondicionavimo sistemas. Tačiau lauko darbininkai slėptis neturi kur – jie priversti lieti prakaitą dirbdami pragariškame karštyje. Ir tuomet, kai termometras rodo daugiau nei trisdešimt. Darbo inspekcija pažymi - darbui lauke jokia temperatūra nėra per aukšta. Tik darbdavys turėtų užtikrinti dažną poilsį, pakankamą kiekį vandens ir vasarinę aprangą. Jeigu to nėra - galima atsisakyti dirbti.

Darbininkai slėptis neturi kur – jie priversti lieti prakaitą dirbdami pragariškame karštyje.<br>T.Bauro nuotr.
Darbininkai slėptis neturi kur – jie priversti lieti prakaitą dirbdami pragariškame karštyje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Evelina Valiuškevičiūtė

2013-08-07 14:19, atnaujinta 2018-03-02 02:35

Kaip atrodo kelių remonto darbininkų diena – portalo lrytas.lt reportaže iš Geležinio Vilko gatvės atkarpos, kur šiuo metu pagreitį įgavo pietinio aplinkkelio statybos. Čia karštą dieną darbuojasi 70 darbininkų. Jiems, skirtingai nei technikos mechanizatoriams, dirbti yra žymiai sunkiau.

Baisiausia – nuo 14 val.

„Turime dirbti, tai ir dirbame. Ar yra trisdešimt laipsnių, ar daugiau – niekur nedingsi. Pinigus uždirbti juk reikia. Be to, vasarą toks oras ir turi būti“, – sakė gerai nusiteikęs darbininkas Zenonas.

Jam karštis nebaisus. Zenonas statybose dirba jau 22 metus, todėl yra pripratęs prie įvairiausių sąlygų.

Šaltuoju metų laiku darbą apsunkina daugybė šiltų drabužių ir speciali apranga, bet dabar darbininkai pluša su vasariniais kombinezonais. Tamsiai ir tolygiai įdegę darbininkai nebijo saulės, todėl kai kurie vyrai dirba nusirengę. Tie, kurie vaikšto su marškinėliais, vėliau to gailisi – įsirėžusios baltos „rankovės“ švyti iš tolo.

„Vidurdienį dar nebūna taip karšta. Popiet, apie antrą valandą, būna pats karščiausias laikas. Tuomet pasidaro sunku“, – pasakojo darbininkas. Per dieną darbininkai net nepastebėdami išgeria apie 5 litrus vandens.

Sunkiausi fiziniai darbai – kasti žvyrą, kloti asfaltą. Saulės įkaitinta danga tvoskia dar didesniu karščiu.

Darbininkai per valandą turi teisę į dešimties minučių pertrauką. Tuomet visi traukia į pavėsį.

Dabar labiausiai džiaugiasi tie, kurie dirba požeminius darbus. 8 metrų gylio duobėje vamzdžius tiesiantys vyrai tikino, kad ten tikrai vėsu. Bet labai drėgna. Karštį jie pajaučia tik išlindę į paviršių. Daug darbuotojų tokia gaiva mėgautis negali, nes vienoje komandoje dirba tik 5 statybininkai.

Pašėlęs tempas – prieš rugsėjį

„Greitai paleisime eismą Geležinio Vilko gatve. Keturiomis juostomis. Tai mūsų garbės reikalas, todėl metėme visas pastangas, kad darbai būtų įvykdyti per mėnesį. Pati žinau, kas vyksta rugsėjo pirmomis savaitėmis ir kokios čia būna transporto spūstys“, – sakė bendrovės „Latvijos tilti“ Vilniaus filialo direktorė Regina Barkauskienė.

Tai žodinis darbų vykdytojų susitarimas su Vilniaus savivaldybe. Statybų bendrovės per galvą verčiasi dėl atvyksiančių studentų, kurie padidins transporto srautus. Oficiali darbų pabaiga, kai bus atidarytas pietinis Vilniaus aplinkkelis, – kitų metų birželio 28 diena.

Darbus atlieka dvi pagrindinės bendrovės – „Kauno keliai“ ir Latvijos kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė „Latvijos tilti“.

Nuo karščio leipsta biurų darbuotojai

„Darbdaviui rekomenduojama savo darbuotojams kuo dažniau daryti pertraukas. Pageidautina kas valandą arba pusantros. Taip pat darbuotojai turi būti aprūpinti geriamuoju arba mineraliniu vandeniu. Per valandą jie turi išgerti iki dviejų litrų vandens“, – sakė Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji inspektorė Rita Zubkevičiūtė.

Dirbančius lauke darbdavys turi aprūpinti ir šviesiais, laidžiais orui drabužiais. Taip pat galvos apdangalais.

„Tai turi būti vasariniai rūbai, kurie būtų pritaikyti darbui lauke. Reikia kontroliuoti, kad kelininkai nevaikščiotų nusirengę, nes smarkiai nudegtų saulėje“, – sakė R.Zubkevičiūtė. Ji išskyrė - jeigu darbininkai vaikšto apsinuoginę, tai jie neturi pamiršti įspėjamosios liemenės. Ji privaloma.

Anot inspektorės, daugiausiai karščiu skundžiasi ne dirbantys lauke, o biurų darbuotojai: „Patys darbdaviai supranta, kad tuos, kurie dirba lauke, reikia saugoti. O dėl dirbančių biuruose – darbuotojai gali pareikalauti sutvarkyti darbo patalpas, kad jos atitiktų temperatūrinius reikalavimus. Iš jų sulaukiame nemažai skundų“.

Kuo sunkesnis fizinis darbas atliekamas, tuo žemesnė temperatūra turėtų būti patalpoje. Lauke tai nėra taikoma. Svarbu, kad būtų sąlygos pailsėti ir pasislėpti nuo kaitros. Jeigu tai neįmanoma, darbuotojas gali atsisakyti dirbti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.