Taip turėtų būti užbaigtas penkerius metus trukęs V.Urbono projektas „Vanduo - tai gyvybė“. Jo metu panevėžietis perplaukė skirtinguose planetos žemynuose esančius šešis gėlavandenius ežerus, ir turėtų finišuoti septintajame.
Lydės 20 laivų
Rugpjūčio 11 dieną autobusas iš Panevėžio su sportininku ir jo komanda bei grupe turistų pajudės Šveicarijos link. Pora nakvynių pakelyje ir lietuviai atsidurs pačiame Šveicarijoje vyksiančios šventės centre.
V.Urbono plaukimas sutapo su šios šalies gelbėjimo tarnybos 75 metų jubiliejaus paminėjimu. Šventės dieną jis startuos Flueleno mieste kartu su dar maždaug 150 plaukikų.
Tačiau lydintys sportininkai keisis, o lietuvis planuoja nuplaukti maždaug 35 kilometrus iki Liucernos. Plaukimą lydės 20 laivų. Viename iš jų bus ne tik V.Urbono komanda, bet ir iš Lietuvos kartu su juo atvykusi žmonių grupė.
Palaikys šeimos nariai
Pirmą kartą savo tėvą kelionėje lydės ir 26-erių Rokas Urbonas. Jaunas vyras nepasekė garsaus tėvo pėdomis. Kompiuterių specialistas yra labai susidomėjęs valgio gaminimu. Jis apsigyveno Klaipėdoje ir dirba vieno restoranų tinklo virtuvės šefu.
Kelionės metu R.Urbonas kartu su mama medike Rita ir šeimos gydytoja Irena Brogaite padės tėčiui plaukimo trasoje. Ši komanda negali nė minutei nuleisti akių nuo plaukiko. Prireikus jam paduoda maisto, stebi jo sveikatos būklę.
„Plauki valandą, mintimis bendrauji su ežeru, kuris yra tarsi gyvas organizmas. Paskui kelios minutės poilsio prie laivo krašto: atsigerti ir suvalgyti kokį bananą. Toliau - vėl valandos plaukimas. Ir taip kaitaliodamas plaukimą su trumpu poilsiu artiniesi prie finišo. Keturių Kantonų ežere finišuosiu Liucernos mieste“, - prieš kelionę kalbėjo ultratriatlonininkas.
Jis sakė, kad per valandą gali nuplaukti maždaug 3,5 kilometro. Tačiau tik tuo atveju, jei ežeras jį priima. Tam, kad priimtų, būtina atsikratyti visų blogų minčių. Kovodamas už švarų vandenį, pirmiausiai turi pasirūpinti savo minčių ekologija.
Tikroji gyvenimo vertė
V.Urbonas žadėjo plaukdamas Šveicarijoje prisiminti mūsų tautos poetą Maironį ir mintimis deklamuos jo eilėraštį „Vakaras ant ežero Keturių Kantonų“.
Plaukikas sako, kad mintis apie šį projektą jam gimė dar tuomet, kai atliko savo garsųjį plaukimą Nemunu.
„Man įdomu planuoti savo gyvenimą gerokai į priekį. Ko vertas toks gyvenimo planas, kai žinai tik tiek, ką veiksi šiandien: atliksi darbe gautą užduotį, o po darbo nueisi į parduotuvę nusipirkti maisto. Kai planuoji tolimesnę ateitį, nėra laiko sirgti ir liūdėti dėl greitai bėgančių metų“, - sakė V.Urbonas.
Jis neslėpė, kad jau dabar, bebaigdamas įgyvendinti savo sumanymą perplaukti po gėlavandenį ežerą visuose pasaulio kontinentuose, jis jau turi naujų planų. Šie planai vėl išduoda panevėžiečio siekimą nuolat plėsti savo galimybių ribas.
V.Urbonas trokšta praplaukti Antarktidoje be plaukimo kostiumo. „Su šaltu vandeniu aš susitarsiu, tik nesu tikras, ar susitarsiu su tenykščiais leopardais. Žinau, kad jie sudraskė panašų į mano pasiryžimą turėjusią Anglijos plaukikę“, - kalbėjo kadaise „geležiniu žmogum“ pramintas panevėžietis.
Per penkerius metus V.Urbonas perplaukė šiuos ežerus:
2009 metais Pietų Amerikoje - Titikaka (37 kilometrai).
2010 Šiaurės Amerikoje Jeloustounas (16 kilomerų).
2011 įveikė 47 kilometrus Baikalo.
2012 Australijoje 21 kilometras Tasmanijos ežere.
2013 sausį - 49 kilometrai Afrikoje esančiame Tanos ežere.
Visi šie plaukimai buvo nušviesti šalių vietos spaudoje ir televizijoje. Panevėžietis viliasi, jog jis prisidėjo prie to, kad kai kuriose šalyse suaktyvėjo kova už gėlo vandens išsaugojimą, paspartėjo kai kurių vandens valymo projektų įgyvendinimas.
