Ką tik nuaidėjo skandalas dėl neskaidraus Vilniaus atliekų rūšiavimo įmonės statybos konkurso, kuriame iš septynių dalyvių šeši buvo pašalinti, o laimėtoju tapo 20 mln. litų didesnę kainą siūliusi bendrovė.
Pastaruoju metu intensyviai krečiama Visagino atominė elektrinė (VAE). Priežastis – kasdienybe tapę įtarimai, kad viešieji pirkimai buvo neskaidrūs.
Šįkart prokurorus pasidomėti VAE viešaisiais pirkimais paskatino pats premjeras A.Butkevičius. O kiek anksčiau jis stebėjosi, kaip Ignalinos atominė elektrinė galėjo sukišti 27 mln. litų britų teisininkų konsultacijoms, kurios esą pravertė tik vidaus debatams, kitaip sakant, įmonės atstovai konsultantų mintimis pasirėmė per televizijos laidas.
Įsikišus Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) VAE buvo priversta nutraukti 20,7 mln. sutartį su advokatų kontora „Herbert Smith”, 8 mln. litų sutartį su Didžiosios Britanijos banku „NM Rothschild and Sons”.
Vyriausybės vadovą nustebino ne tik VAE dosnumas teisės konsultantams, bet ir užsakymai viešųjų ryšių agentūroms.
Joms išmokėtos pinigų sumos ne tokios įspūdingos, kaip britų teisininkams, bet skaidrumo čia tikrai ne daugiau.
Dar šių metų vasario mėnesį VAE teko nutraukti 4,58 mln. litų vertės sutartį su bendrove „Viešųjų ryšių partneriai”, kuri siūlė brangiausias paslaugas.
Sutartys su viešųjų pirkimų bendrovėmis netgi buvo sudarinėjamos neskelbiant konkurso. Buvo remiamasi tuo, kad artėja referendumas dėl naujos atominės elektrinės projekto ir nėra kada rengti konkursų.
Antai viešųjų ryšių agentūrai BVRG VAE sumokėjo 300 tūkst. litų, bet artėjant referendumui pasirašė dar vieną jau gerokai didesnės vertės sutartį su šia bendrove.
Viešųjų ryšių paslaugos buvo perkamos supaprastinta tvarka, pasinaudojus tuo, kad komunalinėms įmonėms įstatymai leidžia tai daryti. Tačiau kyla klausimas, kaip naujos atominės elektrinės projektu turinčią užsiimti įmonę galima prilyginti šiukšlių vežėjams ar vandentiekio bendrovėms.
VPT paskelbė, kad VAE viešųjų ryšių pirkimai supaprastinta tvarka neteisėti. Negana to, viešųjų pirkimų prievaizdams užkliuvo ir tai, kad VAE pirko paslaugas iš bendrovės „Viešųjų ryšių partneriai”, nors ji neatitiko kvalifikacijos reikalavimų.
Už teisės normų pažeidimus VAE Viešojo pirkimo komisijos nariams buvo skirtos 250 litų baudos ir jie jas tyliai sumokėjo.
Bet prokurorai kasasi giliau – aiškinasi, ar nėra pagrindo viešųjų pirkimų dokumentus pasirašinėjusiems VAE darbuotojams pareikšti rimtesnių kaltinimų.
Mat viešiesiems pirkimams, be kita ko, išleista daugiau pinigų, negu oficialiai skelbta, nekalbant jau apie tai, kad dėl jų skaidrumo kilo rimtų abejonių.
Bet reikia pripažinti, jog labai retai abejonės dėl neskaidrių viešųjų pirkimų sulaukia logiškos baigties – įtarimai paneigiami arba teismai priima kaltinamuosius nuosprendžius.
Praėjusį mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvusį žemės ūkio viceministrą A.Macijauską ir buvusį Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorių S.Silicką, kurie nubausti pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymą atidedant ir skiriant nemokamų darbų sveikatos ar globos įstaigose.
Šie buvę valstybės tarnautojai irgi paslydo ant viešųjų pirkimų ledo. Jie surengė kompiuterinės technikos viešųjų pirkimų konkursą, į kurio sąlygas nebuvo įtrauktas išmaniųjų telefonų, įvertintų apie 19 tūkst. litų, įsigijimas, nors tiekėjai pateikė šias ryšio priemones ir jomis naudojosi A.Macijausko bei S.Silicko artimieji.
Tačiau šiuo atveju teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo pareikšti kaltinimai tik dėl palyginti menkos vertės turto.
Kai kalbama apie milijonus ar net dešimtis milijonų litų, visuomenė dažniausiai neišgirsta jokių aiškių atsakymų. Antai pernai VPT nustatė: dar prieš penkerius metus Finansų ministerija surengė neskaidrų net 20,8 mln. litų vertės visuomenės informavimo paslaugų pirkimo konkursą. Jo sąlygomis buvo sudarytos galimybės smarkiai išpūsti paslaugų sąmatą. Tačiau niekas nubaustas nebus, nes, pasirodo, suėjo senaties terminas.
Daug klausimų taip pat kyla dėl didžiulių nuostolių žmonėms ir valstybei padariusio „Snoro” banko bankroto procedūrų.
Vien šio banko administratoriaus N.Cooperio samdytiems konsultantams jau sumokėta 111,5 mln. litų ir didžioji šių išlaidų dalis teko jo paties įmonei Didžiojoje Britanijoje.
Tai taip pat Lietuvos žmonių pinigai, tad jie turi teisę žinoti, kodėl šimtamilijoninę sumą reikia mokėti britų konsultantams. Užuot pateikęs atsakymą, administratorius tik dengiasi konfidencialumo šydu.
Todėl atrodo, kad kol kas teisėsaugai įkandamos tiktai smulkios bylos. Kol tokia situacija bus dominuojanti, tikrai nepavyks užtvenkti upės, kuria per viešuosius pirkimus išplaunami šimtai milijonų litų.
