Dabar jau prisipažinsiu, kad be galo piktinausi dėl to, jog artėjant „Baltic Pride“ renginiui homoseksualumo tematika tapo dominuojanti pagrindiniuose interneto dienraščiuose tokiu absoliučiu pavidalu tarsi kitų naujienų pasaulyje iškart nebūtų likę, tarsi visos kitos aktualijos būtų nublankusios, atsitraukusios į tolimą planą.
Nors po įvykio dieną kitą dar audringai bangavo nuomonės, kunkuliavo aistros, dabar, regis, jau galima pakalbėti apie tai – kas matosi „iš atstumo“, atsitokėjus nuo betarpiško įspūdžio. Leiskite bent replikuoti, daugiau ar mažiau nusitaikius „į temą“. Kaip sako mūsų laikų klasikas, be manęs niekaip neišsiversite tokiu aktualiu klausimu.
Ar pastebėjai, mielas skaitytojau, kad lietuviškoje dirvoje užgimusios gėjų eitynės kaip dangus ir žemės skyrėsi nuo panašaus pobūdžio renginių kituose pasaulio pakraščiuose. TV reportažai leidžia labai akivaizdžiai konstatuoti faktą, jog mūsuose išties įvyko kone karinis maryčių melninkaičių paradas, kai kituose šalyse seksualinės mažumos panašiai atvejais kultivuoja karnavalo beveik bachtiniška to žodžio reikšme stilistiką, renkasi į tokį renginį kaip į grubaus humoro fiestą, leidžiančią sukeisti viršų ir apačią, kanalizuoti socialinius kompleksus.
Toks groteskinio realizmo humoras, įpareigojantis negailestingam, bet išlaisvinančiam juokui, regis, turi terapinę funkciją, yra labiau sutaikantis nei priešinantis visuomenę užtaisas.
Ne, nesu toks kvailas kaip atrodau iš pirmo žvilgsnio - labai gerai suprantu, jog Lietuvoje seksualinė mažumos jaučiasi nesaugiai daugumos apsuptyje. Klausimas – kodėl taip yra? Kodėl mūsuose taip agresyviai pasisakoma prieš seksualinės orientacijos išviešinimą, vadinant tai kenksminga homoseksualizmo propaganda, visuomenės homoseksualizacija?
Žinia, propaganda yra veiksminga priemonė, bandant įpiršti ideologines nuostatas, tačiau visi gerai suprantame, jog jokia propaganda nepakeis žmogaus prigimties, hetereseksualo nepavers homoseksualiu asmeniu.
Taigi galbūt yra taip, jog didieji vadinamojo antigėjinio fronto aktyvistai visų pirma kovoja su savo vidiniais demonais, galimas daiktas, svarbiu veiksniu įtvirtinant tokią dalykų padėtį yra Lietuvoje subujojusi politinės prostitucijos subkultūra. Iš kitos pusės žiūrint, leiskite paklausti – apie kokias homoseksualų teises kalbama kiekvieną kartą, prašau patikslinimo. Ar apie teisę tuoktis tos pačios lyties asmenimis? Pagal karnavalo logiką tokią santuoką gali laiminti tik antikunigas.
Man iš tiesų patinka gėjai jau vien dėl tos priežasties, jog gerai žinau – kuo daugiau bus gėjų visur, tuo daugiau moterų pasaulyje liks man vienam. Žinoma, senstančiam džentelmenui kartais ir viena moteris būna per daug, tačiau žmogui taip pat yra būdingas psichologinis bedugniškumas, veržimasis į neaprėpiamybę. Kaip sako poetas: o, kad galėčiau pabučiuoti visas pasaulio moteris į vienas lūpas...
