Liepsnos pastaruoju metu yra nusiaubusios ne vieną bažnyčią, bene daugiausia nuostolių pridarė Tytuvėnų ansamblyje kilęs gaisras. Tuomet imta kalbėti, kad bažnyčias būtina apsaugoti nuo gaisrų. Tačiau kas tai turėtų atlikti – neaišku iki šiol.
Spėjama, kad gaisras kilo Balbieriškio bažnyčios viduje. Žmonės kalba, kad gaisrą galėjo sukelti padegėjai, mat bažnyčia ankščiau buvo apvogta. Klebonas tai kategoriškai neigia, esą nesinorėtų tikėti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Vyginto Kurkulio tvirtinimu, gaisro priežastys paaiškės tik tuomet, kai bus pateiktos ekspertų išvados, o šiuo metu tiriamos įvairios versijos.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos tarnybos vedėjo Gedimino Jucio teigimu, bažnyčių savininkai nesirūpina priešgaisrine signalizacija bažnyčiose, esą ji įrengta, tačiau nebūtinai veikia.
„Įrengia signalizaciją, ant akto pasirašo, kad signalizacija veikia, bet vėliau paaiškėja, kad signalizacija tik simbolinė. Biurokratiškai viskas tvarkinga ir teisinga, bet realiai ji neveikia“, – apie priešgaisrines signalizacijas maldos namuose „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo G.Jucys.
Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėjos Irmos Grigaitienės teigimu, už kiekvieno objekto apsaugą atsakingas objekto savininkas.
„Daugelyje bažnyčių yra pasenusi elektros instaliacija, jai pakeisti reikia apie 15 tūkst. litų. Tai nemaži pinigai tokiai parapijai, bet klebonas patikino, kad varžos ir žaibosauga buvo patikrintos“, – kalbėjo ji.
Balbieriškio bažnyčia, kaip ir visos bažnyčios, buvo patikrintos praėjusiais metais. Ironiška, tačiau ši bažnyčia dar kartą turėjo būti tikrinama rugpjūčio antroje pusėje.
„Priešgaisrinės pasaugos specialistai per patikrą nustatė tam tikrus pažeidimus. Klebonui buvo pateikti nurodymai, kad pažeidimai būtų pašalinti. Dalį jų klebonas pašalino – buvo išmatuotos varžos, sutvarkyta žaibosauga, tačiau kai kurie kiti dalykai nebuvo sutvarkyti“, - kalbėjo V.Kurkulys.
Bažnyčių priešgaisrinė apsauga didžiulis galvos skausmas katalikų bendruomenei, mat jų apsauga turi rūpintis bažnyčių savininkas – Katalikų bažnyčia.
„Vyskupų konferencija po Tytuvėnų gaisro sukruto. Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas gavo informuojančius raštus, kad Vyskupų konferencija pati nepajėgi rūpintis bažnyčių priešgaisrine apsauga“, – laidoje kalbėjo I. Grigaitienė.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomo Rimanto Dalgėdos teigimu, Bažnyčia pati nėra pajėgi pasirūpinti visų bažnyčių priešgaisrine apsauga, kadangi bažnyčios per Lietuvos okupaciją buvo apleistos, kai kuriomis jų nesirūpinta daugiau nei 50 metų.
