Lūkesčiai nėra pateisinami
Pradedama abejoti, ar iš tiesų studijavimas užsienyje yra toks vertingas užsiėmimas, padedantis užsitikrinti ateities darbo perspektyvas ir puikias savo studijuojamo dalyko žinias. Štai daugelį jaunuolių domina studijos egzotiškose šalyse. Traukia dėl to, kad jose šilta, žmonės atsipalaidavę ir linksmi. Žvelgiant iš lietuviškos perspektyvos, tai atrodo netgi labai patrauklu.
Jaunuosius studentus labiausiai traukia studijos Portugalijoje ir Ispanijoje. Šiose šalyse galima išmokti šokti tango arba skaniai paruošti kokį nors ispanišką troškinį. Galima išvažiuoti ir kiek toliau. Tarkime, kad ir į kokią Malaiziją. Ten galima ilgai degintis, žiūrėti į melsvą vandenyną, bendrauti su vietiniais gyventojais ir išmokti ruošti skanius rytietiškus patiekalus. Kaip tokie įgūdžiai ateityje padės susirasti darbą, nežinia.
Remiantis keliomis užsienio apklausomis, daugeliui akademikų ir patiems studentams neretai kyla nerimas, ar tokios studijų programos pateisina lūkesčius ir pinigines investicijas, kurios yra būtinos tokioms kelionėms. Atlikta apklausa atskleidė, kad lūkesčiai nėra pateisinami. Bent jau dažniausiai. Pasak apklausos dalyvių, studijų programos yra paruoštos gana primityviai, o kultūriniai elementai, kuriuos studentai nori geriau pažinti, yra labai paviršutiniški ir apie šalį nieko neatskleidžia.
Studijavimas užsienyje – pervertinamas?
Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus universiteto tyrimų centro vadovas Markas Salisburis teigė, kad studentams yra siūloma galimybė studijuoti užsienio universitete ir tuo pačiu metu įgyti itin vertingų sugebėjimų bendraujant su žmonėmis iš įvairių šalių. M.Salisburis ne tik išryškina mokymosi užsienyje privalumus, tačiau taip pat ir iškelia klausimą: „Vis dėlto, ar tokių studijų nauda nėra pervertinama?“
Pagrindinė priežastis, dėl kurios studentai ryžtasi išvykti iš savo šalies, – galimybė gerai išmokti užsienio kalbą ir užmegzti kuo daugiau ryšių su žmonėmis iš skirtingų šalių. Apklausa atskleidė, kad dažniausiai tokias studijas renkasi jaunuoliai, kurie jau prieš išvažiavimą mokytis svetur daug keliavo. Tokie jaunuoliai dažniausiai būna kilę iš turtingų šeimų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad mokytis atvažiavę studentai retai kada gyvena su vietiniais tos šalies gyventojais. Dažniausiai pasirenka buitimi dalytis su savo draugais tautiečiais. Tad galimybė ką nors daugiau sužinoti apie vietinių žmonių gyvenimą sumažėja.
Sunkiausia palikti komforto zoną
Iškyla dar keli klausimai – ar mokymasis užsienyje paruošia studentus konkurencingam darbo pasauliui? O gal tai tėra dar viena, tik kiek ilgiau trunkanti turistinė kelionė?
Nepaisant daugybės kritiškų žmonių nuomonių, yra ir daugybė studentų, kurie dalijasi itin pozityviais savo studijų apibūdinimais. Daugumai iš jų tokia patirtis – tikras iššūkis, pareikalavęs didelės drąsos. Tokių studentų teigimu, sunkiausia yra palikti komforto zoną, kurioje buvai savo šalyje. Tačiau, kai įveiki tokį barjerą, atsiveria galimybės augti ne tik kaip savo būsimos profesijos atstovui, bet ir kaip žmogui, kuris gali įgyti asmeninės patirties, naudingos bendraujant su žmonėmis.
Prancūzijos studentais JAV besirūpinanti Lilli Engle teigė, kad į studijas užsienyje net nereikėtų žiūrėti labai rimtai.
„Pagrindinis stimulas, skatinantis išvažiuoti mokytis į kitą šalį, – nebūtinai akademiniai tikslai. Tokios programos neprivalo kaip nors įpareigoti. Svarbiausia – patirti nuotykį“, – įsitikinusi L.Engle.
Studentai iš užsienio naudingi ekonomikai
JAV komercijos departamento duomenimis, tarptautiniai mainai tampa milijardais dolerių vertinamu verslu. Skaičiuojama, kad Amerikoje besimokantys 765 tūkst. užsienio studentų metines šios šalies ekonomikos pajamas padidina net 20 mlrd. dolerių. O 2010 metais atsirado 86 tūkst. naujų darbo vietų. Viename nedideliame Didžiosios Britanijos mieste iš užsienio studentų investicijų šalies biudžetas papilnėjo net 182 mln. dolerių.
Kaip žinia, brangiausi universitetai yra Europoje, Kanadoje ir Australijoje. Norinčiam studijuoti Kembridžo universitete mokslai metams kainuos apie 32 tūkst. dolerių, o Australijoje esančiame Melburno universitete studijuoti norinčiam jaunuoliui į studijas reikės investuoti apie 33 tūkst. dolerių per metus.
Remiantis UNESCO duomenimis, nuo 1980 metų, kai mokymasis užsienyje pasidarė kiek populiaresnis, tradicinis užsienyje besimokančio žmogaus portretas nelabai kuo pasikeitė. Amerikiečiai tokį žmogų dažniausiai apibūdina taip – šviesių plaukų studentė, komunikabili, mėgstanti keliauti ir esanti iš pasiturinčios šeimos.
Mokymasis užsienyje neturi pridėtinės vertės?
Žinoma, mokymasis užsienyje skiriasi nuo tradicinio mokymosi savoje šalyje. Jeigu mokaisi Turkijoje, gali dienų dienas leisti tyrinėdamas archeologinius paminklus, jeigu išvažiavai į Argentiną, gali pradėti žengti pirmuosius žingsnius besimokydamas argentinietiško tango. Jeigu mokslus žadi krimsti Bahamose, po kokio pusmečio greičiausiai jau sugebėsi skrosti bangas.
Visos šios patirtys, be abejo, yra labai svarbios. Nepaisant to, remiantis 2008 metais atliktu Mičigano universiteto tyrimu, 61 proc. JAV darbdavių teigia, kad tokios patirtys neturi jokios vertės, siekiant pas juos įsidarbinti.
„Daugelis studentų nori įsirašyti į savo gyvenimo aprašymą, kad jie mokėsi Kinijoje, Amerikoje ar kur kitur, tačiau jeigu jie neturi jokios darbinės patirties arba specifinių darbui reikalingų įgūdžių, mokymasis užsienyje neturi jokios pridėtinės vertės“, – teigė L.Engle.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
