Penktadienį į Kuršių neriją atvykę avacijos sporto mėgėjai, tarp kurių buvo nemažai žilagavių veteranų, prisiminė tarpukariu Nidoje veikusią, tada Lietuvos lakūnų kalve vadintą Sklandymo mokyklą, jos auklėtinius, sudėtingus jų likimus ir padangėse pasiektus rekordus.
Prie 80 metų įkurtą mokyklą dbar primena tik Sklandytojų vardu pavadinta kopa, nuo kurios skraidymo aparatais leisdavosi jos auklėtiniai ir pilotai.
Jubiliejinių iškilmių rengėjai iš anksto pasirūpino turininga kultūros bei pramogų programa Neringos gyventojams, poilsiautojams ir svečiams. Savaitgalį įvairiose Nidos vietovėse, prieplaukose, o taip pat ir padebesiuose bus linksma ir įdomu: vyks konferencijos, parodos, minėjimai, edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiems, savo sugebėjimus demonstruos aviatoriai.
Rengėjai tikėjosi, jog rytą pablogėję orai nesugadins aviacijos šventės Kuršių nerijoje.
Neringos savivaldybėje vykusios konferencijos „Nidos sklandymo mokyklos reikšmė Lietuvos aviacijai“ dalyviai, įvertinę šios įstaigos indėlį skatinant civilinės, sportinės ir pramoginės aviacijos pažangą, pažvelgė į ateitį - prisimintas dar sovietmečiu prie Nidos įrengtas lėktuvų kilimo ir leidimosi takas.
Norėta jį paversti vietinės reikšmės oro uostu, tačiau Kuršių nerija - gamtos perlas, įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio gamtos ir kultūro paveldo objektų sąrašą. Aplinkosaugininkai įtariai žvelgia oro uostą Nidos pašonėje, todėl nutiestu taku kol kas vasarą gali naudotis tik maži pramoginiai ir sportiniai lėktuvai.
Priešpiet šalia Nidos tarptautiniame uoste stovinčių jachtų atidaryta sklandymo aparatų ekspozicija. Šventinė iškilmių dalyvių ir žiūrovų eisena nuo uostelio nusidriekė kopų link - į pietiną Nidos dalį, kur anksčiau buvo įsikūrusi Sklandymo mokykla. Prie atminimo arkos įvyko minėjimas, kuriame pasisakė buvę šios mokyklos auklėtiniai, kurorto valdžios atstovai.
Iškilmėse žadėjęs dalyvauti Lietuvos aeroklubo garbės narys, aviacijos patriarchu vadinamas Viktoras Ašmenskas, kurio nuopelnus neringiškiai pernai įvertino garbės ženklu, negalėjo atvykti.
Veteranas perdavė sveikinimus aviaicjos šventės dalyviams ir patikino, kad būtinai atskris į Nidą, kai čia vėl atsiras normaliai veikiantis oro uostas mažiesiems lėktuvams.
Konfrencijos rezoliucija dėl Nidos oro uosto bus perduota Vyriausybei. Aviatoriai, pabrėždami tradicijų tęstinumą, ragina valdžią atsipeikėti ir kuo greičiau Nidoje įsteigti vaikų sklandymo mokyklą.
Prieš vidurdienį Nidos prieplaukoje išsirikiavę aitvarų parado dalyviai, laidydami savo įmantrius, įvairių formų įtaisus, ketino nuspalvinti pilkšvais debesimis aptrauktą Kuršmarių padangę.
Tačiau jiems sutrukdė prasidėjęs lietus. Numatyta aitvarų mėgėjų ir aviatorių programa pakoreguota - jie pasirodys vėliau, kai pagerės orai. Neringos sporto mokyklos kiemelio dirbtuvės atviros visiems svečiams - čia vaikai mokosi gaminti ir laidyti aitvarus, aitvariukus ir vėjagaudes.
Nors orai pablogėjo, aviacijos šventės rengėjai ir dalyviai nepraranda vilties, kad Nidos sklandymo mokyklos 80-mečio jubiliejų vainikuos pasaulio ir Europos akrobatinio skraidymo čempiono Jurgio Kairio skrydis. Šis garsiausias naujųjų laikų Lietuvos aviatorius padanges raižo ir sklandytuvais.
J.Kairys žadėjo atskristi į Nidą šeštadienį ir demonstruoti savo triukus virš Kuršių marių, šalia prieplaukos.
Šv. Mišios už Nidos sklandymo mokyklos auklėtinius Nidos šv. Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje vyks sekmadienį.
Garsioji Nidos sklandymo mokykla įsteigta 1933 metais Lietuvos aeroklubo ir Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje susitelkusių aviacijos mėgėjų pastangomis. Pietinėje Nidos dalyje, šalia smėlio pustomų kopų, buvo pastatytas angaras ir bendrabutis. Vasarą čia gyveno ir mokėsi skraidyti šios mokyklos auklėtiniai, buvo gaminami sklandytuvai. Tais metais G.Heidrikis Nidoje pasiekė pirmąjį Lietuvos sklandymo rekordą.
Pasakiško grožio vietoje įsikūrusi mokykla tarpukariu kaip magnetas traukdavo lietuvius aviatorius, sulaukdavo svečių iš tolimiausių kraštų. Jos svečių knygoje pasirašė ne vien tiktai įvairių Europos valstybių, bet ir Japonijos, JAV, Pietų Afrikos atstovai. Per visą savo gyvavimo laikotarpį Nidos sklandymo mokyklą baigė apie 500 lietuvių aviatorių.
Tik šešerias vasaras Nidoje veikusi mokykla sunyko, kai Vokietija 1939 metais užgrobė Klaipėdos kraštą. Lietuva neteko angaro su bendrabučiu ir aerodromu, kuriame per šventes leisdavosi ne tik sportiniai, bet ir karo lėktuvai. Naciams pastatai prie kopos nerūpėjo.
Dabar buvusią mokyklą primena tik kopos pavadinimas. Jos vietą žymi ant nugriauto angaro pamatų dar sovietmečiu pastatyta atminimo arka.
